Kaip tapti pašalpų karaliene?

Praėjusį savaitgalį britų dienraščio „The Sun“ išspausdinta istorija apie Lietuvos piliete pristatytą 33 metų Nataliją Belovą, prabangiai gyvenančią iš pašalpų, bet už jas sugebančią atostogauti ir Ispanijos kurortuose, sukėlė didžiulį anglų pasipiktinimą. „Respublikos“ žurnalistai pasileido į pašalpų karalienės paieškas. Tačiau, pasirodo, žvaigžde tapusią moterį rasti labai sunku. Gal ir dėl to istorija šokiravo visą Didžiąją Britaniją ir privertė susimąstyti apie imigracijos grėsmes.

Provokacija ar tikra istorija?

Emigrante iš Lietuvos pristatoma ponia bulvariniam leidiniui atviravo, kad gyvena tik iš pašalpų ir dirbti nė nesiruošia. Esą per mėnesį ji gauna išmokų už daugiau nei 1000 svarų (4100 litų). Moteris tvirtino, kad tokios sumos pakanka ne tik kasdieniams poreikiams, bet ir prabangiems dizainerių drabužiams, atostogoms Ispanijoje.

Po pasirodžiusio straipsnio lietuvė britų žiniasklaidos ir interneto komentatorių buvo išvadinta veltėde, pašalpų turiste, barakuda.

Tiesa, atsirado ir tokių, kurie stojo ginti imigrantės. Britų politikai viešai abejojo „The Sun“ istorijos tikrumu, svarstė, ar straipsnio herojė iš tiesų egzistuoja, ar jos pasakojimas nebuvo iškraipytas.

„Respublika“ susisiekė su „The Sun“ žurnaliste Dulsi Pyrs (Dulcie Pearce), parašiusia skandalingą straipsnį. Žurnalistė sutriko sužinojusi, kad jos straipsnis didelio atgarsio sulaukė ir Lietuvoje. Tiesa, D.Pyrs paaiškino, kad informacijos apie straipsnio heroję teikti ji negali, taip pat pasakoti, kaip ją surado. „Aš jums nieko negaliu pasakoti“, - atšovė D.Pyrs.

Istoriją su „lietuve“ britų dienraščio žurnalistai išgalvojo? Bulvarinis leidinys sumokėjo moteriai, kad ši, prisistačiusi lietuve, papasakotų išgalvotą istoriją? Tokią versiją lyg ir patvirtina internete aptikta N.Belovos anketa, kurioje ji prisistato aktore.

Išlindo per televiziją

Tačiau... spėliones nutraukė pati N.Belova, antradienį, sausio 22-ąją, pasirodė televizijos kanalo ITV laidoje „Šįryt“ („This morning“). Moteris viešai patvirtino, kad tai, ką pasakojo dienraščiui „The Sun“, yra tiesa - ji gyvena tik iš pašalpų.

Laidoje N.Belova pasakojo, kad yra įgijusi verslo administravimo bakalauro diplomą. Iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją ji išvyko 2005 metais, jau turėdama darbą. Londone penkerius metus moteris dirbo viename kazino, tačiau darbą prarado. Esą taip nutiko todėl, kad įmonė, kurioje dirbo, nutraukė veiklą Didžiojoje Britanijoje ir persikėlė į kitą šalį.

Pastojusi ir pagimdžiusi dukrelę, moteris į darbą nebegrįžo. „Žinoma, kad būdama nėščia ieškojau darbo, tačiau nesėkmingai“, - laidoje sakė N.Belova.

Ji paaiškino, kad pasinaudoti Anglijoje teikiamomis pašalpomis jai patarė draugė. Moteris buvo šokiruota, pamačiusi, kiek daug išmokų galima gauti.

Dirbti mažiau apsimoka

„Atrodė, kad dirbti ne visu etatu ir gauti pašalpas labiau apsimoka nei dirbti visą darbo dieną ir gauti nedidelį atlyginimą. Juk tu turi leisti pinigus transportui, vaiko priežiūrai... Realybė tokia, kad realiai tu uždirbi tik svarą per valandą ir dar turi sumokėti visus mokesčius“, - laidoje teisinosi N.Belova.

Laidos vedėjos paklausta, ar jaučiasi gerai, gyvendama tik iš pašalpų, motina sakė: „Žinoma, kad noriu kilti karjeros laiptais. Be jokios abejonės, to noriu. Bet man, kaip kiekvienai motinai, labai svarbi mano vaiko gerovė ir ugdymas. Todėl labai vertinu Didžiosios Britanijos sistemą, nes galiu rūpintis savo vaiku, galiu su juo būti“.

N.Belova sakė šiuo metu ieškanti darbo, tačiau ne bet kokio: ji sutiktų dirbti už mažiausiai 25 tūkst. svarų (102,5 tūkst. litų) atlyginimą per metus. Tik toks atlyginimas tenkintų dabartinius jos poreikius.

„Nesakau, kad reikia apkarpyti pašalpas. Valdžia turėtų pažiūrėti į darbo rinką, nes kvalifikuoti žmonės negali gauti tinkamo atlyginimo už savo darbą. Tai juk svarbu. Aš investavau labai daug pinigų ir laiko į savo studijas, įgijau bakalauro laipsnį, kalbu šešiomis kalbomis, turiu patirties, kurią galėčiau pritaikyti dirbdama. Aš noriu tikro darbo, kur galėčiau panaudoti savo išsilavinimą“, - kalbėjo imigrantė.

Ji pridūrė: „Nenoriu, kad žmonės suprastų mano siųstą žinutę ne taip. Aš tiesiog norėjau pasakyti, kad žmonės net ir nedirbdami gali sau šį bei tą leisti, trumpas atostogas...“

Beje, N.Belovos interviu televizijos kanalui greičiausiai buvo paskutinis, mat, kaip skelbia žiniasklaida, moteris yra pasirašiusi įsipareigojimą nebedalyti interviu. Kas ir kodėl nupirko moters tylą - neaišku.

Pelnėsi svetimi

Belieka spelioti, ar „The Sun“ straipsnis tėra gudri provokacija, ar reali istorija. Tačiau aišku viena: lietuvės papasakota istorija apnuogino britų pašalpų sistemos spragas.

Tai, kad britai pernelyg dosnūs, patvirtina ir oficiali statistika. Jungtinės Karalystės statistikos biuro duomenimis, 2012 m. pašalpas gavo 370 tūkst. imigrantų. Tačiau didžioji pyrago dalis atiteko toli gražu ne emigrantams iš Lietuvos, o piliečiams iš trečiųjų šalių - Pakistano, Indijos, Somalio. Septintoje vietoje atsidūrė lenkai. Lietuviai į pašalpininkų dešimtuką nepatenka.

„Respublikos“ kalbinti emigrantai taip pat piešia visai kitokį Anglijos vaizdą nei laikraščio „The Sun“ herojė. Anot jų, pašalpų rojus Didžiojoje Britanijoje jau baigiasi. O jomis naudojasi nedaug lietuvių.

Nortamptono lietuvių bendruomenės pirmininkė Neringa Jankauskienė sako, kad bulvarinės spaudos pateikta istorija lietuvius prajuokino.

„Mes skaitėme ir juokėmės. Nes tikrai nėra taip, kad gali čia laisvai atvažiuoti, gyventi iš pašalpų, pirkti dizainerių drabužius ir dar keliauti. Tai visiška fantazija, - kalbėjo išeivė. - Aišku, kai kurias pašalpas galima gauti, bet tai nereiškia, kad gyvensi kaip ponas ir nieko tau dirbti nereikės. Sistema tokia, kad tų grynųjų nė negauni tiesiogiai. Tau kompensuoja darželį, galbūt būsto nuomą, bet tų pinigų net nematai. Jie sumokami tiems, kurie tau teikia paslaugą“.

Emigrantė pridūrė, kad Didžiosios Britanijos pašalpų išdavimo tvarka dėl taupymo yra gerokai sugriežtėjusi, tačiau britų nepasitenkinimas vis vien neatslūgsta. „Iš pradžių išties buvo per daug liberaliai žiūrima. Atvykėliams buvo pašalpos mokamos net dėl tėvynės ilgesio. Aišku, vėliau tokių pašalpų atsisakyta. Anglai dėl to dosnumo išties nepatenkinti. Pagal jų įstatymus pašalpos imigrantams priklauso, tačiau jie dėl to labai pyksta“, - sakė ji.

N.Jankauskienė akmenį meta ir į anglų daržą. Anot jos, nemaža dalis anglų taip pat naudojasi socialinėmis lengvatomis, gauna išmokas ir iš jų gyvena nesukdami galvos dėl darbo. Juodų darbų, kuriuos nudirba emigrantai, jie nesiima.

„Mano nuomone, britų yra du tipai. Vieni kimba į mokslus ir dar studijų metu pradeda dirbti, ko nors siekia, o yra dalis tokių, kurie gyvena tik iš pašalpų. Net nebaigę mokyklos sukuria šeimą, augina vaikus. Tada valstybė visiškai išlaiko tokius žmones. O jei esi niekada gyvenime nedirbęs, tai tavo pašalpos dar didesnės. Asmeniškai pažįstu dvi anglų šeimas, kurios gyvena tik iš pašalpų“, - sakė N.Jankauskienė.

„Lietuviai į Angliją tikrai nevažiuoja dėl pašalpų, nes kad jas gautum, turi turėti darbo stažą. Jei dirbęs nesi, jokios pašalpos tikrai negausi. Kiek pažįstu lietuvių, visi kruopščiai dirba, nes nori ko nors pasiekti“, - kalbėjo 8 metus išeivijoje gyvenanti moteris.

Londono lietuvių bendruomenės narys Dalius Jonaitis sutinka, kad Anglijos pašalpų mokėjimo sistema yra sugriežtėjusi, tačiau, vyro įsitikinimu, ji vis dar pernelyg dosni.

„Nesuprantu tokios sistemos. Aš ne kartą esu klausęs pačių anglų, kaip jie gali šitaip gyventi. Nesuvokiama, kaip jie dalija pinigus į kairę ir į dešinę iš esmės be jokios prasmės. Pašalpos dar dabar yra gana didelės. Daugiavaikėms šeimoms valdžia suteikia ir būstus, ir dienpinigių. Jos gali iš to gyventi. Aišku, dabar tos išmokos karpomos. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites nusprendė panaikinti pašalpas antsvorio turintiems žmonėms (89 svarų (366 litų) dydžio savaitinės išmokos būdavo mokamos tiems, kurie dėl antsvorio negali susirasti darbo - red. past.). Pagaliau buvo garsiai pasakyta, kad negalima mokėti pašalpų tam, jog tie žmonės ir toliau tuktų. Tegul jie eina sportuoti ir susiranda darbą“, - pasakojo D.Jonaitis.

Jis tvirtino, kad didžioji pašalpininkų dalis - tikrai ne emigrantai iš Lietuvos.

„Kiek žinau, daug žmonių, ypač juodaodžių, gyvena iš pašalpų. Vienas populiariausių būdų - turėti daugiavaikę šeimą. Galbūt ir lietuviai naudojasi socialinės sistemos spragomis, bet man asmeniškai neteko pažinoti tokių, kurie gyventų tik iš pašalpų. Lietuviai pašalpomis tikrai nepiktnaudžiauja“, - sakė emigrantas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"