Kaimynai - tarsi loterija

Minėtas tyrimas buvo atliktas Didžiojoje Britanijoje - nekilnojamojo turto specialistai pastebėjo, kad vis dažniau žmonės, besirenkantys namą, sutiktų primokėti ne tik už gerą vietą, bet ir už gerus kaimynus. Keturi iš dešimties apklaustų žmonių sakė su malonumu už namą sumokėtų daugiau, jei šalia gyventų "patikimas ir ramus" žmogus. Perkantieji namą už šį malonumą sutiktų sumokėti 7 proc. namo vertės. Kai kurie būtų pasiryžę šiam malonumui išleisti net 20 procentų. Jei apklaustume lietuvius, greičiausiai rezultatai smarkiai nesiskirtų, mat gyventi šalia prastų kaimynų - grynas vargas.

Bijo būti nunuodyta

"Tadai, mums reikia kažką daryti. Šalimais gyvenantys kaimynai kažko pripylė koridoriuje. Man atrodo, kad tai degus skystis. Jie garantuotai nori susprogdinti savo butą arba sukelti sprogimą šalia jo, kad gautų didžiulius draudimo pinigus", - penkiaaukštyje gyvenančiam Tadui pareiškė aukštu žemiau gyvenanti kaimynė.

KONFLIKTAS. Klaipėdos dramos teatro aktorius Donatas Švirėnas daugiabučiame name irgi buvo pakliuvęs į konfliktą - rūkalius kaimynas iškėlė laiptinės langą. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

"Nelabai ką turėjau jai atsakyti. Jokio degaus skysčio nepastebėjau, greičiausiai ten buvo tik vanduo. Kaimynė dar ne kartą buvo atėjusi skųstis įvairiausiais dalykais. Pasakojo nuolat jaučianti įtartiną dujų kvapą, be to, pastebėjusi, jog laiptinėje dingo langų rankenos. O jas, kiek žinau, išėmė, kad nepavogtų paaugliai bei kad be reikalo nebūtų darinėjami langai, juolab kad laiptinėse rūkyti negalima. Tai praktikuoja daugelis daugiabučių", - stebėjosi keistosios ponios kaimynas. Pasak jo, ilgametei namo gyventojai įvairių įtarimų buvo kilę ne kartą, ir kaskart vis baisesnių.

Klaipėdietė Asta pasakojo taip pat susidūrusi su kaimynų keistenybėmis: "Į mūsų daugiabutį atsikraustė jauna pora. Mergina, kiek supratau, buvo Policijos akademijos studentė, todėl kaskart įvairiems kaimynams kviesdavo savo būsimus kolegas be jokios priežasties. Meluodavo, jog triukšmauja ar kokias kitas taisykles pažeidinėja. Galų gale patiems policininkams, matyt, nusibodo tokie merginos pokštai, ir lankytis mūsų name jie nustojo."

Moteris džiaugėsi, jog tokie merginos akibrokštai pagaliau baigėsi, tačiau svarstė, ar nenutiks jaunajai kaimynei kaip tam avių piemenėliui, kuris vis šaukdavo, kad bandą puola vilkas, kol pagaliau į tikrą šauksmą niekas ir nebeatsiliepė.

Neapkenčiantys triukšmo ir muilo

Į daugiabutį atsikrausčiusi Dovilės ir Manto pora susidūrė su kitokia problema. Visą laiką bijoję atsikraustyti į daugiabutį, kuriame kaimynai mėgsta patriukšmauti, patys atsidūrė atvirkščioje situacijoje. Apačioje gyvenantys kaimynai negali pakęsti nė menkiausio krebštelėjimo - ima daužyti į lubas šluotos galu arba beldžiasi į duris ir ima šaukti, ne kartą yra iškvietę policiją.

"Nesame triukšmingi, tačiau ne kartą susilaukėme priekaištų. Nusistebėjau, tačiau pažadėjau bendrauti tyliau, kai jie ėmė pykti dėl per garsių mano ir poros draugių pokalbių, tačiau kai pučiant guminį čiužinį šie dėl triukšmo sukėlė skandalą, nebeišlaikiau ir prieš nosį užtrenkiau duris", - pasakojo Dovilė.

Dar jautresnę triukšmui kaimynę įsigijo uostamiesčio centre su dar dviem kambariokais apsigyvenusi Giedrė: "Pradžioje ji vis užsukdavo ir primygtinai reikalaudavo sutepti durų vyrius, mat šie per garsiai girgžda ir trukdo jai ilsėtis. O vieną dieną pasibeldė į duris ir ėmė rėkti, jog pagaliau liautumėmės kiaurą dieną po kambarius kaukšėti aukštakulniais. Mes su kambarioke aukštakulnių nenešiojome, be to, dienas leidome paskaitose, todėl kaukšėti kiauras dienas negalėjome. Juokais suvertėme kaltę su mumis gyvenusiam Rokui. Sakėm, gal jis pabėga iš paskaitų ir apsiavęs svetimus aukštakulnius erzina kaimynę", - juokėsi Giedrė.

Beje, juokai dingo, kai ta pati kaimynė kartą užsuko ir ėmė aiškinti, kad viena iš merginų privalanti nebesusitikinėti su pas ją besilankančiu vaikinu, mat moteriai atrodo, kad jo reputacija nekokia: "Tai buvo paskutinis lašas. Liepėme nesikišti į mūsų asmeninius gyvenimus ir nustoti kaskart belstis į duris. Deja, apsilankymų buvo dar ne vienas. Gerai, kad greitai iš to buto išsikraustėme."

Jau kelis dešimtmečius viename uostamiesčio penkiaaukščių gyvenanti klaipėdiečių pensininkų Algio ir Mildos šeima taip pat susiduria su kaimynų keistenybėmis - taip pat kelis dešimtmečius aukštu žemiau gyvenantys kaimynai tiesiog nesiprausia. Laiptinės gyventojai šnabždasi, jog jiems to esą neleidžia daryti kažkoks keistas tikėjimas.

"Į svečius pas juos niekas nevaikšto, bet iš kiemo kartais matome, jog jie ir langus kartkartėmis apsiklijuoja laikraščiais, kad šviesa nepatektų. Patys kaimynai draugiški - sutikus laiptinėje sveikinasi, persimetame žodeliu kitu, tačiau klausti apie higieną kažkaip neišdrįstame. O kvapas jaučiamas - ir nuo pačių kaimynų, ir iš jų buto", - pasakojo Milda.

Įkaitusios sienos...

Tokių ir panašių istorijų greičiausiai galėtų papasakoti daugelis miesto daugiabučių gyventojų. Ne vieną jų yra girdėję ir policijos pareigūnai, dažnai pakliūvantys į keistus spąstus ir niekuo negalintys padėti nei vienai, nei kitai pusei, todėl konfliktus sprendžiantys kūrybiškai.

"Vidinė namo siena dėl neaiškios, galbūt net teroristinės, kaimynų veiklos tiek įkaito, kad neįmanoma ranka priliesti", - vidurvasarį sulauktą moters skambutį prisiminė Klaipėdos miesto 2-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas Marius Vaičikauskas.

Jo teigimu, ši moteriškė policijos pagalbos dėl tos pačios priežasties ieškojo ne kartą ir vis piktinosi, kad problema kelerius metus neišsprendžiama.

"Visada privalome reaguoti, todėl pradžioje bandėme aiškintis, važiavome į vietą, tikrinome namo sieną, tačiau po kelių tokių iškvietimų tiesiog stengiamės moterį nuraminti", - pasakojo vyresnysis tyrėjas.

POLICIJA. Mariaus Vaičikausko teigimu, nepagrįstų ir greičiau nestabilios psichikos paveiktų iškvietimų į daugiabučius namus būna apie 10 procentų. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

...ir sumažėjusios bulvės

Geriausiu šalies apylinkės inspektoriumi ne kartą išrinktas pareigūnas prisiminė ir dar vieną graudžiai juokingą atvejį: į policiją kreipėsi senolė, kuri buvo pasipiktinusi savo kaimyne. Kaimynę ji pasirinko savo prižiūrėtoja, kuriai testamentu po mirties būtų palikusi turtą. Tačiau vieną dieną geroji kaimynė ėmė ir nebeįtiko: "Vakar nusipirkau bulvių, pasidėjau maišelį virtuvėje, o šiandien pastebėjau, kad bulvės gerokai mažesnės negu buvo. Ir lyginimo lenta visai ne mano - sukeista. O vonioje kranas persuktas. Kažkoks senas įtaisytas. Žinau, kad čia tos kaimynės darbas", - guodėsi senolė.

"Klausėme jos, kaip gi ta kaimynė į jos namus patenka naktį, kai durys užrakintos. Sakėsi nežinanti, matyt, randa kažkokių būdų. Nežinojau, ką šiai moteriškei pasakyti, todėl į visą šį reikalą pažiūrėjau kūrybiškai. Patariau paimti paprastų miltų ir pabarstyti ties durimis. Tada ryte, jei kaimynė bus apsilankiusi, matytųsi pėdos. Ir iš tiesų, moteriškė vėliau skambino ir dėkojo. Sakė, jog kai tik miltų pabarsto - kaimynė bijo ateiti", - šypsojosi M. Vaičikauskas.

Pasak pareigūno, vykti malšinti kaimynų konfliktų tenka dažnai. Visokių pasitaiko - ir su pagrindu, ir be, tačiau reaguoti į juos privaloma. M. Vaičikausko teigimu, nepagrįstų ir greičiau nestabilios psichikos paveiktų iškvietimų būna apie 10 procentų.

"Viskas priklauso nuo sezoniškumo ir mėnulio fazės. Kartais sulaukiame daugiau, kartais mažiau. Bet kokiu atveju visas problemas stengiamės išspręsti. Kartais pasitelkiame socialinių darbuotojų pagalbą, o kartais tiesiog į viską žvelgiame su fantazija", - reziumavo M. Vaičikauskas.