Nejaugi tik tiek?.. O kur dar nemokami pažadai iš politikų prieš rinkimus ir netgi kartais tušinukai? Į pašto dėžutę metami nemokami reklamos lankstinukai, ką jau kalbėti apie elektroninį paštą: čia pilna įvairiausių pasiūlymų. Ir sąskaitos ateina nemokamai. Parduotuvėse gali pasiimti polietileno maišelių, kiek širdis geidžia. Vasarą gali gauti nemokamą nakvynę kopose arba miške ant samanų...
O jei rimčiau..?
Veltui nekaso
"Aš vadovaujuosi sena patarle, bylojančia, kad dykai būna tik sūris pelėkautuose. Seniai tuo įsitikinau, pasimokiau, ir dabar, kai kas nors ką nors siūlo už ačiū, iš karto atsisakau, - sakė klaipėdietis verslininkas Genadijus Jagafarovas. - Todėl, kad arklys arkliui nugaros veltui nekaso."
Kuo gi verslininkas šiandien naudojasi už dyką? Galbūt bent prie jūros grynu oru pakvėpuoja? "Niekuo nesinaudoju už dyką. Už pasivaikščiojimą prie jūros irgi reikia mokėti, kai palieki automobilį aikštelėje. Eiti pėsčiomis? Laiko sąnaudos, be to, ir batai dėvisi, - šypsosi. - Deja, bet šiandien tikrai viskas kainuoja pinigus."
Už dyką - tik iš meilės
"Už dyką gali būti nebent tai, kas iš meilės, iš širdies, - sakė verslo etikos konsultantė, lektorė Giedrė Urmulevičiūtė. - Ką atiduodi - tą ir atgauni. Aš savo darbe vadovaujuosi asmenine nuostata, kad verta investuoti laiko čia ir dabar į asmeninį ryšį su klientu ar su kolegomis, nes visa tai grįžta ilgalaikėje perspektyvoje.
Energijos tvermės dėsnis: ji neatsiranda iš niekur ir niekur nedingsta. Bet apskritai kalbant, iš tiesų visi gyvename materialiame pasaulyje, todėl į tai, kas man siūloma nemokamai, aš taip pat žiūriu atsargiai. Taip, tikrai laikausi tos nuostatos apie sūrį pelėkautuose. Akivaizdu, jog pastaruoju metu vartotojas auginamas kiekviename žingsnyje ir labai intensyviai... Tam pasitelkiamos visos priemonės, taip pat ir neurotechnologijos... Net jeigu jums sako, kad tai - už dyką, iš tiesų viskas visur suskaičiuota ir įskaičiuota."
Nemokamai - į tualetą
"Pas mus nemokamai galite gauti informacijos, lankstinukų, žemėlapių... - vardijo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro informacijos teikimo specialistė Lina Markauskienė. - Dar Klaipėdoje galima nemokamai patekti į kai kurių kavinių tualetus... Gegužės mėnesį, kai visoje Europoje vyksta Muziejų naktys, galima nemokamai lankytis ir Klaipėdoje muziejuose.
Jau aštuonerius metus iš eilės mūsų miesto Turizmo centras rugsėjo mėnesį rengia nemokamas ekskursijas po miestą. Beje, Uosto direkcija praėjusią vasarą organizavo nemokamas ekskursijas laivu. Ar jos bus ir šiemet, dar nežinome."
Kas nemokamai?
Mobiliąsias paslaugas teikiančio operatoriaus "Bitė" atstovė ryšiams su visuomene Rūta Latinytė "Vakarų ekspresui" tvirtino, jog ne visos paslaugos, kurias bendrovė teikia klientams, yra apmokestintos. "Pavyzdžiui, išlaidų kontrolės paslauga yra nemokama, skambinti į aptarnavimo centrą nieko nekainuoja, taip pat aukštesnės raiškos balso paslauga turintiesiems 3G telefonus nemokama... Taip pat "Bitėje" veikia nemokama Išmaniųjų mokykla. Šiuo metu siūlome mobiliojo interneto testavimo paslaugą: tris dienas galite nemokamai naudotis internetu..."
Patys renkamės, už ką mokėti
"Dabar, kai patys renkamės, ką pirkti, ir patys mokame, dažnam susidaro vaizdas, kad mokame "už viską". Iš tikrųjų mes niekada nieko negaudavome už dyką, tiesiog sovietų laikais buvo toks mitas, kad štai ir benzinas pigus, ir mokslas nemokamas, - samprotavo ekonomikos mokytojas Edmundas Kvederis. - Už viską sumokėdavo "plano komitetas" - jis mums viską nupirkdavo ir už mus parinkdavo, ką pirkti."
Pasak E. Kvederio, dažniausiai mes įvertiname tik tai, už ką sumokame, o to, ką gauname dykai, tiesiog net nepastebime. "Pavyzdžiui, kad jau 10 metų gauname dovanų iš ES kasmet vidutiniškai po 10 mlrd. litų. ES sumoka už mūsų kelių tiesimą, mokyklų renovaciją ir t. t. Šiandien daug Lietuvos piliečių gauna nemokamus kelius arba iš dalies apmokėtą mokslą ir gydymą, nors už tai sumoka kiti mokesčių mokėtojai arba paskutiniu metu ES", - sakė pokalbininkas.
Anot E. Kvederio, reikia suprasti, kad bet kokiam produktui ar paslaugai sukurti naudojami ištekliai, todėl tai visada kainuos. Kitas klausimas - kas sumokės ir kas naudosis. Jeigu sukčiai nemoka mokesčių - sąžiningi žmonės sumoka už juos.
"Bėda ta, kad privati prekė mums brangi ir mes ją saugome bei vertiname labiau nei viešą. Aš, kaip privataus namo ir kiemo savininkas, pats plytelėmis išgrindžiau kiemą ir jį saugau, prižiūriu, o daugiabučio gyventojas rėkia, kad kiemą turi sutvarkyti Klaipėdos mokesčių mokėtojai, ir to pasiekia. Bet nevertina", - tvirtino ekonomikos mokytojas.
Pasak E. Kvederio, išlaikytiniams ir mažesnių gebėjimų žmonėms geriau, kai už kai kurias paslaugas sumoka kiti: sutvarko jų kiemą, jų vaikams nuperka mokslą, bet gabiam ir iniciatyviam žmogui svarbiau pasirinkimas, nes jis pats nori turėti savo kiemą, savo mokslą. Jis pats ir susimoka.
Ekonomikos mokytojas priminė, jog dykai gauname ir informaciją, kuria nemokamai dalinamės internetu. Nemokame už žmogiškus santykius, gyvą bendravimą... "Kaip sakoma, galime nusipirkti lovą, bet ne miegą; židinį, bet ne šilumą."
"Kas svarbiausia, gauname nemokamai"
"Pirmiausiai pasakyčiau, kad kiekvienas nemokamai gavome gyvenimą. Kitas klausimas - ar mes jį vertiname, - sakė psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė. - Taip, žinoma, kokakolos negausi už dyką, bet gali be jos ir apsieiti. Yra daug dalykų, be kurių apsieiti sunku, bet jie nenuperkami. Pavyzdžiui, geri santykiai su vaikais arba artumas su partneriu, žmonių pagarba, draugo pagalba. Už tai pinigų nereikia mokėti. Net ir sveikatą daugelis gauname nemokamai, tik paskui ją patys sugadiname - ir tada jau mokame pinigus už gydymą.
Dabar žmonės labai bijo jaustis "skolingi" ir nebenori priimti pagalbos net iš širdies, kad tik paskui nereikėtų atsilyginti tuo pačiu. Patogiau sumokėti pinigais, ir baigta. Komerciniai santykiai jau įsigali ir šeimoje. Bet kas kitas, jei ne mes patys juos ir sukuriame? Aš tau - tu man... Taip pamažu prarandamas pasitikėjimas, kurio vėliau nebenupirksi. Kaip nenupirksi brangaus žmogaus buvimo šalia. Jis gaunamas tik nemokamai."
Pinigais dažniausiai permokame
Mykolo Romerio universiteto profesorius Gediminas Navaitis taip pat išvardijo daugybę brangiausių dalykų, už kuriuos pinigų nemokame: vaikų meilė, tarpusavio pagarba šeimoje, sveikas gyvenimo būdas, optimizmas bei kasdieniai malonumai, kaip antai pabuvimas su draugais ar pasivaikščiojimas prie jūros. "Šviesų pavydo jausmą kelia žmogus, apvažiavęs Europą su 20 eurų, tačiau ne visi esame tam pasiruošę", - pridūrė profesorius.
Šiuolaikiniame pasaulyje esama nemokamų ir materialių dalykų: televizija, knygos bibliotekose, šventės ir renginiai. "Tikintieji pasakytų, jog nieko nėra brangiau už priartėjimą prie Dievo. Auka bažnyčiai - pasirinkimo reikalas, tačiau už dalyvavimą šv. Mišiose mokėti niekam nereikia", - priminė psichoterapeutas.
Anot G. Navaičio, problema ta, kad šiuolaikinis pasaulis mums daug ką siūlo pirkti už pinigus, o mes priimame jo žaidimo taisykles ir už viską mokame, antrame plane palikdami tai, ką gauname dykai. "Vietoje sveiko gyvenimo būdo renkamės "stebuklingą" tabletę, dėmesį ir laiką vaikams pakeičiame brangiais daiktais, ir galiausiai už viską permokame. Negaudami to, ko norėtume", - pabrėžė G. Navaitis.
Taip, pinigai reiškia patogesnį gyvenimą, bet nebūtinai laimingesnį. "Žmonėms, kurie galvoja, kad viskas perkama tik už pinigus, visada trūksta pinigų", - sakė pokalbininkas. Jis priminė apie tyrimus, įrodančius, jog visuomenėse, kuriose fiksuojamas vidutinis išsivystymo lygis, pajamoms augant, laimės lygis neauga. Pagal tam tikrus kriterijus Lietuvai iki tokios valstybės trūksta apie 20 proc., pagal kitus - ji jau įeina į šią grupę.
"Tai vadinamasis A. Easterlin paradoksas. 1970 m. tyrimas atliktas pirmą kartą, vėliau kartotas daugelyje šalių ir rezultatas buvo tas pats", - sakė pokalbininkas. Nuo tam tikro taško didėjant pajamoms, laimės lygis nebedidėja. Pavyzdžiui, JAV nuo 20 a. pradžios žmonių pajamos padidėjo 3 kartus, o laimės lygis - vos 3 procentais.
"Čia kalbama tik apie visuomenes, ne apie atskirus žmones, - patikslino G. Navaitis. - Atskiram žmogui pajamų padidėjimas gali reikšti ir didelę laimę, ir nelaimę. Tarkime, jeigu Afrikoje koks žmogus uždirbo 2 dol. per dieną ir staiga jam pakėlė atlygį iki 100 dol., žinoma, jis bus laimingas. Tačiau tiriant dideles visuomenės grupes, kalbant apie valstybes, išvada viena: turto augimas esminės įtakos laimei neturi" , - teigė G. Navaitis.
Rašyti komentarą