Ką lietuviai mano apie lošimus ir loterijas?

Tyrimas atskleidė, kad azartinius lošimus yra lošę 12 % Lietuvos gyventojų. Kaip ir 2019 m., dažniau azartinius lošimus yra lošę jaunesnio amžiaus (iki 29 m.) vyrai. 28 % apklaustųjų nurodė, kad pažįsta asmenų, kurie lošia azartinius lošimus.

Nors nuotoliniai lošimai yra lengviau pasiekiami ir jų populiarumas auga, lošusieji nurodė, kad lošimams rinkosi lošimo automatų salonus (47 %) (juos rinkosi 14 % daugiau apklaustųjų nei 2019 m.), o internetu lošė kiek mažiau (41 %) respondentų.

Didžioji dalis apklaustųjų (43 %) nurodė, kad lošia kartą per metus arba rečiau. Lošiančių kartą per mėnesį ar dažniau – 34 %.

Vieno apsilankymo lošimų organizavimo vietoje metu ar lošiant internetu vidutiniškai išleidžiama iki 20 Eur.

SOCIALINĖ REKLAMA VIS DAR IŠLIEKA AKTUALI

Socialinės reklamos tikslas – informuoti visuomenę apie galimą žalą. Lietuvoje azartiniai lošimai pristatomi, kaip pramoga, tačiau retas susimąsto, kad net ir pramogos tam tikrai asmenų grupei gali sukelti rimtų pasekmių, pakeisiančių gyvenimą neatpažįstamai. Lošimų socialinės reklamos, kurias viešina Priežiūros tarnyba, yra nukreiptos ne tik į problemų turinčius lošiančius asmenis, bet ir jų artimuosius. Jos kuriamos bendradarbiaujant ne tik su reklamų specialistais, bet ir su probleminiais lošėjais, kurie yra didžiausi reklamų kritikai.

Dauguma – 74% – lošusiųjų azartinius lošimus mano, kad lošimai gali sukelti priklausomybę. Tačiau daugėja gyventojų, kurie žino, kad lošiantis asmuo, jausdamas polinkį į priklausomybę, gali pateikti prašymą, kad jo neįleistų į lošimų organizavimo vietas (68 %).

Iš tyrimo duomenų taip pat matyti, kad beveik pusė apklaustųjų (47 %) matė arba girdėjo socialinę reklamą (daugiausiai šią reklamą matė ar girdėjo 30-39 m. respondentai (65 %), turintys aukštąjį išsilavinimą (67 %) ir gaunantys didesnes pajamas (63 %). Vis daugėja ir asmenų, kurie mano, kad socialinė reklama yra aktuali – per metus šis skaičius išaugo dar 7 % ir iš viso daugiau nei pusė apklaustųjų (53 %) mano, kad tokia reklama yra svarbi.

Tyrimas atskleidė, kad pirmą kartą lošti pabando vis vyresni asmenys: 18-24 m. amžiaus grupėje skaičius nuo 2019 m. sumažėjo 1 % ir 8 % išaugo 25-30 m. amžiaus grupėje.

NEPAKANTUMAS LOŠIMŲ REKLAMAI?

Rezultatai rodo, kad 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kuriomis detaliau ir griežčiau reglamentuota azartinių lošimų reklama, didelės įtakos apklaustųjų nuomonei nepadarė – dauguma (76 %) apklaustųjų nurodo, kad  lošimų reklamos galėtų nebūti išvis arba būti mažiau (per metus taip manančių padaugėjo 3 %). Didesnė dauguma (52 %) norėtų, kad azartinių lošimų reklama būtų išvis uždrausta.

Tačiau panašus skaičius apklaustųjų (51 %) mano, kad lošimų verslas yra svarbus valstybės ekonomikai (mokami mokesčiai į valstybės biudžetą, darbo vietų kūrimas).

ĮPROČIAI IR POKYČIAI LOTERIJOSE

Tyrimas parodė, kad loterijose dalyvauja mažiau nei pusė apklaustųjų (43 %). Per metus dalyvaujančių skaičius sumažėjo 8 %.

Dažniausiai loterijos bilietus perka vidutinio amžiaus (40-49 m.) aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. Bilietai įsigyjami norint laimėti pinigų ar daiktinį prizą – taip nurodė 76% apklaustųjų.

Nors loterijos, kaip ir lošimai, organizuojamos ir internete, absoliuti dauguma apklaustųjų (88 %) loterijos bilietus perka parduotuvėse prie kasų ir tai daro kartą per mėnesį, įsigyja 1 ar 2 bilietus. Per metus šie skaičiai beveik nepasikeitė. Virš pusės apklaustųjų (56%) norėtų, kad loterijos bilietai nebūtų parduodami asmenims, jaunesniems nei 18 metų.

Nors loterijų asortimentas nuolat yra plečiamas, 25% apklaustųjų nurodė, kad loterijų pasiūla Lietuvoje yra per didelė, 52% – kad pakankama. Kad loterijos – svarbi sritis valstybės ekonomikai, mano 69 % respondentų. Per metus šis skaičius išaugo net 10 % (2019m. – 59 %).

66 % apklaustųjų nurodė, kad loterijų reklama daro vidutinę arba labai didelę įtaką asmens apsisprendimui pirkti loterijos bilietus. Tokios pat nuomonės 2019 m. buvo 64 % respondentų. Tačiau į klausimą, ar loterijų reklamą reikėtų drausti, teigiamai atsakė 22 % apklausoje dalyvavusių asmenų, 46 % nurodė, kad loterijų reklamos visgi drausti nereikėtų.

ŽMONĖS ŽINO IR LABIAU PASITIKI
Tyrimas taip pat atskleidė, ne tik tai, kad daugiau nei pusė (60 %) apklaustųjų žino, kuo užsiima Priežiūros tarnyba, bet ir tai, kad per metus laiko sumažėjo negirdėjusių apie šią tarnybą, lyginant su 2019 m. atlikta apklausa (48 %).  

Šiuo metu apie Priežiūros tarnybą žino panašus asmenų skaičius (47 %), kaip ir apie Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (53 %) ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (51 %). Apie Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą žino 41 %, o apie Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybą – 24 % respondentų.

Didžiausią dalį asmenų, žinančių apie Priežiūros tarnybą ir jos veiklą (77 %), sudaro 30-39 m. amžiaus ir turintys aukštąjį išsilavinimą asmenys.

Dauguma apklaustųjų informaciją apie Priežiūros tarnybą sužino iš televizijos (39 %) ir interneto 27 % (tarp jaunimo tokių net 45 %). Jei lygintume šiuos skaičius su 2019 metais, rezultatai pasikeitė mažai.                                                 

Atliekant išsamesnę 2019 ir 2020 metų apklausų analizę, matyti, kad per minėtą laikotarpį auga pasitikėjimas Priežiūros tarnyba – 2020 m. net 10 procentų išaugo asmenų skaičius, kurie mano, kad Priežiūros tarnyba tinkamai atlieka savo funkcijas. Tokius pokyčius galėjo lemti Priežiūros tarnybos paskutinius šešerius metus intensyviai vykdyta probleminių lošimų prevencija – nuolat vyksta paskaitos, kuriomis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į azartinių lošimų keliamus pavojus, šviesti piliečius apie galimus pagalbos būdus nuo lošimų priklausomiems asmenims ir jų artimiesiems. Taip pat Lietuvos valstybinėje ir komercinėje televizijoje bei radijo stotyse nuolat transliuojama socialinė reklama, kuria visuomenė skatinama atsakingiau pramogauti lošimuose.

Taip pat Priežiūros tarnyba vykdė iniciatyvą, kurios metu kartu su  Vilniaus dailės akademijos (VDA) Grafinio dizaino katedros, kuriai vadovauja doc. Robertas Jucaitis, studentais buvo sukurta plakatų, kuriuose jaunieji dizaineriai išreiškė savo viziją apie lošimų keliamas problemas. Minėti plakatai buvo eksponuojami Vilniaus miesto savivaldybėje, universitetuose, taip pat viešojo transporto stotelėse.