Jeigu mamos nori atgauti nurėžtas motinystės pašalpas, privalo kreiptis į teismą

„Sodros“ argumentas - reikia grąžinti nepriemokas toms motinoms, kurios dėl to kreipėsi į bendros kompetencijos teismus. Nesikreipusios esą pripažino, kad nepriemokų joms nereikia. Gal tada ir algas valdininkams mokėkime tik tada, jei jie to paprašo raštiškai?

Dvejopi standartai

Dar kartą įrodyta, kad Lietuva - stebuklų (tiesa, ne visada malonių) kraštas. Pasirodo, vienos motinos yra lygesnės už kitas, todėl joms jau grąžinamos nepriemokos už krizės laikotarpiu sumažintas motinystės išmokas, kitoms nėra ir nebus grąžinamos. „Respublika“ aiškinosi šio kuriozo priežastis. Pasirodo, pinigus atgavo arba atgaus tik tos mamos, kurios iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo suskubo dar ir minti bendros kompetencijos teismų slenksčius.

„Sodra“ teigia mananti, kad tie žmonės, kurie nesikreipė į teismus iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo, sutiko su sumažintomis išmokomis, to neskundė, todėl Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas jų atžvilgiu jau kaip ir yra įgyvendintas: nepriemokos nebebus grąžinamos nei dabar, nei kada nors. „Sodra“ mano, kad tokie žmonės nebeturi teisės į nepriemokų grąžinimą. Tačiau tai galiotų tik tėvams. Pensininkai, valdininkai, teisėjai yra traktuojami kitaip, jiems kompensavimas numatytas įstatymų tvarka - visuotinai. O motinystės išmokų grąžinimas nebuvo patvirtintas įstatymais, todėl yra traktuojamas kaip teisminio skundo patenkinimas. Todėl tai ir apima tik tuos žmones, kurie pateikė skundus. Tačiau tai yra neteisinga“, - tvirtino asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė Rasa Paulavičienė.

Gali kreiptis į Strasbūrą

Pasak jos, žmonės, kurie nenori būti nuskriausti, privalo kuo skubiau kreiptis į bendros kompetencijos teismus, nors „Sodra“ tvirtina, kad jiems nepriemokos be atskiro teisės akto patvirtinimo vis tiek nebūtų grąžinamos.

„Teisininkai sako, kad kreiptis nėra per vėlu, nes pastebi, kad žmonės prieš Konstitucinio Teismo išaiškinimą į teismus kreiptis negalėjo, mat neturėjo ką skųsti. „Sodra“, skirdama išmokas, privalėjo kiekvienam žmogui pateikti sprendimus, kuriuose būtų nurodytas išmokos sumažinimo faktas. Kai tas faktas nebuvo nurodytas, jie negalėjo to fakto ir skųsti. Be to, atsiranda priežastis ir kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, nes valdininkams, pensininkams iš karto po Konstitucinio Teismo išaiškinimo kompensavimo mechanizmas galios be atskiro kreipimosi į teismus. O mamoms tai kažkodėl negalioja“, - paaiškino R.Paulavičienė.

Algoms prašymų kažkodėl nereikia

Jos teigimu, kol kas į teismus kreipėsi apie 600 mamų. Kasmet vidutiniškai motinystės ir tėvystės išmokų gavėjų yra apie 40 tūkst., iš jų nepriemokos dėl išmokų ribų įvedimo aktualios apie 4 tūkst. Jei visi kreiptųsi į teismus, šie būtų užversti bylomis. O jei dar ir šimtai tūkstančių pensininkų kreipsis į teismus dėl to, kad iki šiol neatgavo nusavintos pensijų dalies, teismų darbas būtų paralyžiuotas.

Pasak R.Paulavičienės, tokia sistema sukurta, nes valstybė tikisi, kad ne visi žmonės turės finansinių ar kitokių galimybių bylinėtis ir bus sutaupyta biudžeto lėšų. Asociacijos atstovės teigimu, lygiai dėl tų pačių priežasčių ir, pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo pašalpos nėra mokamos, jei susirgęs žmogus nėra parašęs atitinkamo prašymo, nors gal jis paprasčiausiai kelias dienas itin sunkiai sirgo ir neturėjo tokių galimybių.

„Juk ir be prašymo aišku, kad pinigų žmogui reikia. Viskas daroma sąmoningai. Tai tam tikros taupymo priemonės. Galvoja: gal žmogus paprasčiausiai nežino, kad prašymo reikia. Juk ir be žmogaus prašymo visi duomenys apie jį yra duomenų bazėse“, - sakė R.Paulavičienė.

Jos teigimu, laikantis tokios logikos, tai ir tos pačios „Sodros“ darbuotojams galima nemokėti algų, jei jie neparašė prašymų gauti atlyginimus. Neparašei - vadinasi, tau algos nereikia.

„Sodros“ versija

„Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistas Martynas Žilionis pateikė „Sodros“ poziciją, kodėl vienoms mamoms turi priklausyti nepriemokų kompensavimas, o kitoms - ne.

„Konstitucinis Teismas šią bylą pradėjo nagrinėti po to, kai į jį kreipėsi skirtingi šalies teismai. Kol Konstitucinis Teismas nebuvo priėmęs nutarimo, šiuose teismuose buvo sustabdytos bylos, kuriose gyventojai skundė „Sodros“ sprendimus mokėti mažesnes pašalpas, apskaičiuotas pagal tuo metu galiojančius įstatymus dėl pašalpų sumažinimo. Konstituciniam Teismui paskelbus minėtą nutarimą, visos minėtos bylos buvo atnaujintos. Jose teismams priėmus atitinkamus sprendimus arba „Sodrai“ su gyventojais sudarius taikos sutartis (kad būtų išvengta bylinėjimosi po Konstitucinio Teismo nutarimo), jiems buvo išmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpų nepriemokos“, - paaiškino M.Žilionis.

Pensininkai irgi palauks

Pasak jo, tiems asmenims, kurie kreipėsi į teismus po Konstitucinio Teismo nutarimo, nepriemokos nėra grąžinamos, nes nėra teisės aktų, nustatančių tvarką, kaip ir kada tas nepriemokas grąžinti.

„Jeigu tik būtų toks teisės aktas, „Sodra“ juo vadovautųsi ir nepriemokas, suprantama, grąžintų. Čia panašiai kaip ir su kitomis nepriemokomis - ar tai būtų sumažintos pensijos, ar atlyginimai: kol nenustatyta tvarka, nepriemokos negrąžinamos“, - pridūrė M.Žilionis.

„Sodros“ atstovo teigimu, į bendros kompetencijos teismus dėl nepriemokų grąžinimo kreipėsi ir dalis pensininkų, tačiau „Sodra“ nepriemokų jiems negrąžino.

„Buvo bylų, kuriose asmenims, nepraleidusiems termino skųsti sumažintą pensijos mokėjimą, buvo priteista sumažinta pensijos dalis. Tačiau šiuo metu visos panašios bylos sustabdytos laukiant, kol bus nustatyta bendra tvarka, kaip mokėti kompensacijas“, - sakė M.Žilionis.

Dėl visko kaltas euras

Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius mano, kad nepriemokos turi būti grąžintos visiems arba niekam.

„Seimas turėtų priimti specialų skolų išmokėjimo įstatymą. Tai - akivaizdu. Tačiau čia jau politikų bėda. Kiek girdėjau, vien dėl neišmokėtų atlyginimų tarnautojams Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra keli šimtai skundų. Krūviai teismams baisūs. Lygiai taip pat atskiro įstatymo reikia ir dėl „Sodros“ išmokų, tačiau kai norima įsivesti eurą, toks įstatymas ir atidėliojamas“, - konstatavo G.Kryževičius.

Egidijus BIČKAUSKAS, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, teisininkas:

„Logikos, kad nepriemokos grąžinamos tik toms motinoms, kurios kreipėsi į bendros kompetencijos teismus, nėra. Pasakyčiau netgi daugiau: logikos nėra ir kad į teismus privalo kreiptis pareigūnai, teisėjai, pensininkai. Tada teismai skirtumus grąžina tik tiems, kas kreipėsi“, - sakė E.Bičkauskas.

Teisininkui truputėlį nuostabą kelia net ir pats Konstitucinio Teismo išaiškinimas žmonėms ne tik grąžinti pajamas į ikikrizinį lygį, bet ir mokėti kompensacijas už tai, kad jų pajamos per krizę buvo sumažintos. Kitaip tariant, valstybė turės kompensuoti pasaulinės krizės padarinius.

„Juk ne koks nors konkretus žmogus kaltas dėl pasaulinės krizės, pajamos sumažintos ne dėl kieno nors užgaidų. Tiesa, yra kai kurių Seimo narių iniciatyva apriboti Konstitucinio Teismo įgaliojimus spręsti kai kurias su ekonominiais klausimais susijusias problemas. O tokios iniciatyvos vertos dėmesio. Ekonominius klausimus turi spręsti ne teismai ar dar kažkas, o specialistai. Juk, pavyzdžiui, jei referendume būtų iškeltas klausimas, ar reikia 10 proc. didinti pensijas, sutikite, kad referendumo rezultatai būtų teigiami. Tačiau ar valstybei nuo to būtų geriau? Ne. Taip ir Konstitucinis Teismas vargu ar peržengė savo kompetencijos ribas, nes jam tokios ribos nubrėžtos. Tačiau, kita vertus, kaip yra pasakęs Seimo narys Bronius Bradauskas, kai ekonomikai ima vadovauti teismai, tai jau nėra gerai. Todėl geriausia išeitis būtų grynai ekonominiais klausimais į Konstitucinį Teismą nesikreipti. Tačiau jūs pabandykite suvaldyti politikus. Nesuvaldysite. Todėl geriausiai patikslinti įstatymus ir apibrėžti Konstitucinio Teismo kompetencijos ribas“, - tvirtino E.Bičkauskas.