Iš darželio - sulaužyta nosimi

Klaipėdietė Gintarė kreipėsi į policiją, Vaikų teisių apsaugos tarnybą ir Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyrių, kad būtų ištirta, kodėl darželyje nukentėjusiam jos sūnui laiku nebuvo suteikta pagalba.

Moteris pasakojo, kad gegužės 25 dieną per pietus ji sulaukusi skambučio iš darželio auklėtojos. Ji pranešė, kad jos mažametis sūnus truputėlį susižalojo.

TENDENCIJOS. Draudikai pastebi, kad buityje traumas vaikai patiria net keliolika kartų dažniau nei ugdymo įstaigose. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Atėjusi į darželį radau savo vaiką miegantį, o sutrenkta vieta buvo patepta muilu. Po to auklėtoja prisipažino, kad jis susižalojo jau prieš 4 valandas, tačiau ji bijojusi skambinti. Nuvežiau vaiką į ligoninę ir medikai konstatavo, kad vaikui lūžusi nosis", - pasakojo Gintarė.

Pasak jos, birželio 23 d. vaikui numatyta nosies operacija. Tačiau nors nuo nelaimingo įvykio jau praėjo beveik mėnuo, iki šiol nė iš vienos institucijos, į kurią ji kreipėsi, nesulaukta jokio atsakymo.

"Kai policija užbaigs savo tyrimą, būtinai kreipsiuos į teismą. Negali auklėtojos taip aplaidžiai dirbti. Nuo nelaimių niekas neapsaugotas, bet reikia pripažinti savo kaltes ir laiku iškviesti tėvus bei medikus", - pyko vaiko mama.

Kita klaipėdietė Sonata pasakojo, kad ji vieną dieną savo 2,5 metų dukrytę iš darželio parsivedė su didžiule mėlyne paakyje.

"Auklėtoja man nepaskambino pranešti, o kai atėjusi į darželį pamačiau, kaip atrodo mano dukra ir pasiteiravau kas nutiko, auklėtoja nieko negalėjo pasakyti - esą nieko nematė", - pasipiktinusi tokiu auklėtojos požiūriu buvo Sonata.

Požiūriai skirtingi

Klaipėdos darželių vadovės neatsimena atvejo, jog kuri nors uostamiesčio auklėtoja būtų atsidūrusi teisme dėl to, kad dėl jos nerūpestingumo auklėtinis patyrė traumą.

Tokio atvejo nepamena ir Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojos. Pasak šio skyriaus Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vyriausiosios specialistės Aušros Dragašienės, nors ugdymo ir švietimo įstaigos privalo fiksuoti ir lengvus nelaimingus atsitikimus bei apie juos informuoti savivaldybę, tikrai ne visos įstaigos atsakingai vykdo šią pareigą.

2009-2010 mokslo metais užfiksuoti 66 nelaimingi įvykiai Klaipėdos ugdymo ir švietimo įstaigose, o šiais mokslo metais kol kas 26.

"Lengvas nelaimingas atsitikimas yra tuomet, kai vaikas dėl patirtos traumos bent vienai dienai negali lankyti ugdymo ar švietimo įstaigos. Taigi lūžusi nosis gali būti priskirta prie lengvų nelaimingų atsitikimų, nes vaiko gyvybei pavojaus nėra", - pasakojo A. Dragašienė, taip lyg ir patikslindama, kad lengvi nubrozdinimai ar mėlynės, kurios netrukdo vaikui lankyti švietimo įstaigos, neprivalo būti fiksuojamos.

Tačiau, pasak jos, nepaisant to, kokio sunkumo traumą vaikas patyrė, įstaigos darbuotojai nedelsiant privalo informuoti tėvus.

"Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kas tik šiek tiek susitrenkė galvą, tačiau ar jo sveikatai nėra pavojaus, gali nustatyti tik medikai", - akcentavo valdininkė.

Apsaugo veikla

"Ačiū Dievui, mūsų darželyje nėra buvę tokių incidentų, kad tektų su tėvais bylinėtis teismuose. Nors yra buvę atvejų, kad vaikui lūžo ranka, tačiau tėvai suprato, kad nuo auklėtojos tai nepriklausė. Vaikas tiesiog neatsargiai statydamas koją lauke nusprūdo nuo laiptelio ir griūdamas susilaužė ranką. Nors auklėtoja buvo šalia, nelaimės nepavyko išvengti", - vieną rimtesnių įvykių prisiminė darželio "Puriena" direktorė Virginija Letukienė.

Auklėtojai rimtesnių nuobaudų pavyko išvengti, nes nebuvo nustatyta, kad ji būtų pažeidusi darbo reglamentą.

Visgi V. Letukienė pastebėjo, kad dažniausiai vaikai darželyje traumas patiria tuomet, kai tiesiog laksto be jokios veiklos.

"Auklėtojoms nuolat primename, kad lauke reikia kuo mažiau tarpusavyje plepėti ir užsiimti su vaikais. Nemanau, kad auklėtojoms yra per didelė atsakomybė - tai tiesiog tokia darbo specifika, juk vaikų grupėje nėra daugiau nei nustatyta normose", - svarstė darželio vadovė.

V. Letukienės nuomone, konfliktai su tėvais kyla tuomet, jei auklėtojos ar darželio vadovybė apie įvykį laiku neinformuoja tėvų arba bando nuslėpti nelaimę.

Beje, ji pastebėjo, kad vaikai kur kas dažniau patiria įvairias traumas būdami namie ar su seneliais nei darželyje. Esą tai ypač matoma po vasaros atostogų. Tokią pat tendenciją pastebi ir draudimo bendrovės.

Vaikai agresyvėja

Lopšelio-darželio "Aušrinė" direktorė Marija Gavienienė pastebėjo, kad dažniausiai vaikai įvairių traumų patiria adaptaciniu periodu, vos tik pradėję lankyti darželį. Nesijausdami saugūs vaikai vieni kitus ir apkandžioja, ir sužeidžia mėtydamiesi žaislais ar stumdydamiesi.

"Pirmosios vaiko dienos darželyje, o kartais ir visas mėnuo labai atsakingas laikotarpis auklėtojoms. Vaikai jaučia didelės erdvės, svetimų veidų baimę, todėl jų elgesys gali labai keistis", - sakė M. Gavienienė.

Jau 25 metus darželiui vadovaujanti direktorė pastebėjo, kad šiuolaikiniai vaikai kur kas impulsyvesni ir agresyvesni, tad traumų tikimybė dar labiau didėja.

"Jei anksčiau lauke vaikučiai atsitūpę ilgai galėjo stebėti vabaliuką ir juo džiaugtis, tai dabar ne kartą mačiau, kaip mažas pyplys su koja traiško skruzdėles. Aš pastebiu didžiulę televizijos įtaką. Juk vaikai visą informaciją priima vaizdiniais. Kai vos kelerių metukų vaikas į mane tiesia ranką ir vaizduoja, kad mane nušaus, man aišku kur jis to išmoko", - sakė M. Gavienienė.

Ji įsitikinusi, kad vaikų elgsenai neigiamą įtaką daro ir be saiko vartojami vaisvandeniai bei bulvių traškučiai.

"Ir žinoma, vaikų impulsyvumą skatina šeimos socialinė padėtis. Kai mamos turi dirbti iki nakties, kad tik išlaikytų šeimą, akivaizdu, kad vaikui ji nebeturi laiko. Štai mūsų darželis dirba nuo 7 val. Jau prieš 15 minučių iki darželio atidarymo sukiojasi kelios mamos su vaikais, nes jos nuo septintos jau turi būti darbe. Tokie vaikučiai neišsimiegoję, pavargę - taigi ir jų elgesys atitinkamas. Deja, tokie dalykai vyksta ne iš gero gyvenimo", - samprotavo pokalbininkė.

Namuose vaikai nukenčia dažniau

Eglė BERENTIENĖ, draudimo bendrovės BTA marketingo projektų vadovė
Per 2010 m. į mus kreipėsi 6 vaikų tėvai, kurių mažyliai patyrė vienokią ar kitokią traumą darželyje. Šiemet buvo 2 tokie atvejai. Mūsų registruotais atvejais vaikų patirtos traumos darželiuose iš esmės buvo sąlyginai smulkios - praskelta lūpa ar smakras, nuskeltas priekinis dantukas, stipresnis kojos raiščio patempimas, tačiau buvo ir pora atvejų, kai kreiptasi dėl rankos kaulo ir raktikaulio lūžių. Visgi buityje traumas vaikai patiria net keliolika kartų dažniau nei ugdymo įstaigose. Tai ypač būdinga šiltuoju metų sezonu, kai prasidėjus atostogoms vaikai neretai šeimininkauti namuose paliekami vieni.
Kalbant apie vaikų traumas apskritai, situacija Lietuvoje tokia, kad traumos yra pagrindinė vaikų iki 9 metų mirties priežastis. Kūdikiai iki metų dažnai nukenčia nuo nudegimų, o 1-4 metų amžiaus grupės vaikai - nuo apsinuodijimų. Trečdalis vaikų iki 17 metų amžiaus patiria bent vieną lūžį, vaikų kaulų lūžiai sudaro 25 proc. visų patiriamų traumų.

Tėvai mieliau draudžia turtą nei vaikus

Jovita AUKŠTUOLYTĖ-MINDERIENĖ, draudimo bendrovės "PZU Lietuva" komunikacijos vadovė
Darželinio amžiaus vaikų patiriami nelaimingi atsitikimai sudaro 5-7 proc. mūsų fiksuojamų draudžiamųjų įvykių. Jų tarpe rizikingiausias amžius yra 3-5 metai. Mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių patiriami nelaimingi atsitikimai sudaro apie 30 proc. visų draudžiamųjų įvykių. Tai gali būti susiję ir su tuo, kad tėvai dažniau draudžia vyresnius, mokyklinio amžiaus vaikus. Dažniausiai vaikai nusibrozdina, susižeidžia, patiria kojų, o dažniau - rankų - lūžius. Daugiau draudžiamųjų įvykių, kuriuose nukenčia darželinukai, registruojame mažesniuose miestuose, ne didmiesčiuose.
Jei vaikas, apdraustas nelaimingų atsitikimų draudimu, susižeis darželyje, draudikas išmokės jam priklausančią draudimo išmoką, bet, pagal galiojančius įstatymus, neturės teisės išieškoti šios sumos iš ugdymo įstaigos administracijos.
Deja, Lietuvoje dėmesys vaikų saugumui yra itin mažas. Esame pratę saugoti ir drausti turtą, ypač daug dėmesio skiriame savo automobiliams - juos draudžiame nuo visų įmanomų įvykių. O štai vaikai, jų sveikata ir gyvybė Lietuvos gyventojams toli gražu nėra tarp prioritetų. Tarp visų mūsų nelaimingų atsitikimų draudimu apdraustų asmenų vaikai sudaro apie 37 proc. Kol kas tėvai nelinkę vaikų sveikatos saugoti nuo galimų nelaimių taip, kaip saugo savo materialinį turtą.
Per 2010 metus "PZU Lietuva" užfiksavo beveik 600 įvykių, kuriuose nukentėjo vaikai.

Mažiausiai traumų patiria 6-7 metų vaikai.

Jonas STASINAS, AB "Lietuvos draudimas" Asmens žalų skyriaus vadovas
Mūsų duomenimis, mažiausiai traumų patiria 6-7 metų vaikai. Jie nuo įvairių sužalojimų kenčia tris kartus rečiau nei jaunesni vaikai iki 5 metų, ir penkis kartus rečiau nei vaikai, kurių amžius - nuo 8 iki 12 metų. Dažniausiai traumas patiria paaugliai nuo 13 iki 18 metų - net devynis kartus dažniau palyginti su 6-7 metų amžiaus grupe. Mūsų bendrovė 2010 m. už vaikų iki 18 m. patirtas traumas iš viso išmokėjo 1 mln. 422 tūkst. Lt, vidutinė išmokos suma siekė 638 Lt.