"Ir nebus mirties karalijos..."

Filmo herojė Alma, jau išėjusi Anapus, sakė, kad sužinojusi, jog serga onkologine liga, suprato: daugelis galimybių prarasta, tačiau atsirado naujų. Niekada neprisilietusi kūrybos, pradėjo tapyti ant šilko, ir tai buvo malonė ir palaima.

"Iki šiol gyvenau rūke, o dabar pasaulis man saulės apšviestas", - sakė Alma, pripažinusi, kad likusį gyventi laiką, džiaugsmą ir skausmą išgyveno itin intensyviai, pajutusi nežemišką meilę žmonėms ir pati jautėsi daugelio mylima. Tapusi gyvenimo besote, ji sakė: "Visur noriu eiti, pamatyti. Eiti - tai mano namai."

Dalia savo filmuose atranda šventumo paprastame žmoguje, jo tiksluose, gyvenime.

VILTIS. Kadras iš Dalios Kanclerytės dokumentinio filmo "Trokštu gyventi".

"Ir - stiprybės, meilės, tikėjimo, troškimo gyventi. Alma nusprendė ir su liga gyventi prasmingai, džiaugsmingai, ryžosi labai skausmingai operacijai, trukusiai 14 valandų, po kurios retas išgyvena. Net dalyvavo "Vilties bėgime". Tai žmogus, kurį liga sustiprino. Filmas yra apie tai, kad nėra mirties, tik fizinio kūno išėjimas, o siela yra nemirtinga", - sakė režisierė.

Filme matome kunigą Evaldą Darutį, kuris palaikė sergančiąją ir buvo šalia, kai ji išėjo. Jis kalba:

"Suteikiau sakramentą Almai. Prie manęs prieina kažkas iš personalo ir sako: "Na ką, broli, prieš gamtą nepapūsi." Galvoju: prieš gamtą gal ir ne, bet Dievas papūs, jei norės. Tai va, ir sugrąžins brangius žmones būti kartu."

TIKSLAS. “Kuriu ne tam, kad mane įvertintų, pripažintų. Nežinau, kaip įvardinti savo kūrybą, tiesiog žinau, kad turiu tai daryti”, - sakė režisierė Dalia Kanclerytė, pristatysianti naują dokumentinį filmą “Trokštu gyventi”. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Savo filmų herojų D. Kanclerytė neieško, jie ateina savaime. Būdama Klaipėdos onkologijos dienos centro savanore, pažįsta moteris, kurios didvyriškai laikosi, kiekvienos jų istorija - unikali. Tos pažintys leido pajusti, koks brangus ir taurus yra paprastas buvimas. Vienuoliktasis Dalios filmas buvo nufilmuotas per 5 dienas, dirbta po 12-14 valandų per parą, net neparašius scenarijaus.

"Sunku, kai žinai tik vieną žingsnį, o toliau - nežinomybė ir nerimas. Gelbsti tikėjimas ir malda, ieškodama atsakymų, juos gauni, sakyčiau, iš dangaus. Tai jau mistinio pasaulio dalykai", - sakė Dalia. Sunkiausia yra atrinkti vertingiausia iš filmui surinktos medžiagos, ir kartais tenka imtis drastiškų sprendimų, išmesti tai, kas pačiai atrodo svarbu.

Filmo operatorius - Amerikoje gyvenantis Edis Jurčys, muziką parašė Sigitas Stalmokas.

Šiuo metu D. Kanclerytė ruošiasi kurti dokumentinius filmus apie ikonas ir jų kūrėjus Lietuvoje ir filmą apie savo tėtį, žinomą Klaipėdos dramos teatro aktorių, šviesaus atminimo Vytautą Kanclerį.

"Kuriu ne tam, kad mane įvertintų, pripažintų. Nežinau, kaip įvardinti savo kūrybą, tiesiog žinau, kad turiu tai daryti", - sakė režisierė Dalia Kanclerytė, pristatysianti naują dokumentinį filmą "Trokštu gyventi".