Buvusi klaipėdietė ponia Lidija (anksčiau turėjusi Zigmantienės pavardę) prašo atsiliepti geradarių šeimą, apie 1993-1995 metus kurį laiką priėmusią pas save pagyventi jos mažametę dukrą Viktoriją.
Pokalbininkė pasakojo, jog 1990 m. gimusiai dukrai buvo perpiltas kraujas, vėliau jos sveikata nebuvo labai gera, ji vis sirgdavo.
"Daktarai pasakė, kad jai būtina pagyventi kaime, švaresnėje aplinkoje bent kelis mėnesius. Įdėjau "Vakarų eksprese" skelbimą, kad ieškau šeimos, kuri galėtų laikinai pagloboti mergaitę, kuriai dėl sveikatos būklės reikalingas kaimas. Buvau neturtinga, rašiau, kad už tai atsilyginsiu padėdama dirbti ūkio darbus", - prisiminė moteris.
Atsiliepė šeima, atrodo, iš Drevernos, kuri, ponios Lidijos teigimu, turėjo sūnų, o vėliau, atrodo, susilaukė ir antrojo sūnaus.
"Ta šeima paėmė pagloboti mano dukrą, bet nors aš negalėjau už tai mokėti, jie nesutiko, kad aš dirbčiau. Kurį laiką su ta šeima vis susitikdavom, susiskambindavom, bet vėliau su dukra, kai jai buvo 10 metų, išvykau gyventi ir dirbti į Ameriką, tada ryšys nutrūko, - pasakoja ponia Lidija. - Amerikoje dirbau bare, dėl darbo grafiko reikėjo samdytis auklę. Ta auklė ir keli kiti pašaliniai žmonės vėliau pradėjo dukrai sakyti, kad mama ją neva buvo pardavusi į kaimą ir už tai gavo pinigų, o tik vėliau ją atsiėmė. Tai yra netiesa ir dėl to norėčiau paprašyti šeimą, kuri globojo mano dukrą, atsiliepti. Ne tik dėl to, kad papasakotų dukrai, kaip viskas buvo, bet ir pati noriu vėl su tais žmonėmis palaikyti ryšį, bendrauti, jiems padėti."
Rašyti komentarą