Į vergystę pakliūvama ir po fiktyvių santuokų

Lie­tu­vos „Ca­ri­to“ dar­buo­to­jos iš Ry­gos oro uos­to par­si­ve­žė jau­ną šiau­lie­tę. Dar­bo ir už­dar­bio Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ieš­ko­ju­si mer­gi­na pa­te­ko į iš­nau­do­to­jų ran­kas ir bu­vo pri­vers­ta ša­lį pa­lik­ti be li­to ki­še­nė­je. Pa­na­ši ir iš Is­pa­ni­jos spruk­ti pri­vers­to jau­no vy­ro is­to­ri­ja.

Ne vien į dar­bo ar pro­sti­tu­ci­jos ver­gi­ją pa­ten­ka lai­mės sve­čio­se ša­ly­se ieš­kan­tys mū­sų tau­tie­čiai. At­si­ra­du­si ir nau­ja nu­si­kal­ti­mų for­ma – fik­ty­vios san­tuo­kos.

Są­ly­gos – ver­giš­kos

Dai­vai (var­das pa­keis­tas) skra­ju­čių, ku­rio­se bu­vo pra­šo­ma su­teik­ti pa­gal­bą vai­kams, iš­ne­šio­to­jos dar­bą Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je pa­siū­lė vie­na pa­žįs­ta­ma.

Į sve­čią ša­lį nu­vy­ku­si šiau­lie­tė ap­gy­ven­din­ta kar­tu su at­vy­kė­liais iš Af­ri­kos. Dirb­ti rei­kė­da­vo iki vė­lu­mos.

Va­ka­re, sam­di­niams su­grį­žus, pa­tal­pa bū­da­vo už­ra­ki­na­ma. Jo­kios ga­li­my­bės išei­ti, jo­kio lais­va­lai­kio.

Ry­te – vėl į dar­bą. Darb­da­vys al­gos ne­mo­kė­jo, men­kai mai­ti­no. At­vy­kė­liai, tarp ku­rių ir Dai­va, bu­vo įti­kin­ti, kad pa­bėg­ti neį­ma­no­ma, o, jei ir pa­vyk­tų, baig­tų­si blo­gai.

Dai­vai pa­vy­ko iš­si­lais­vin­ti ge­rų žmo­nių dė­ka. Ta­čiau gąs­di­ni­mai ir en­gi­mas su­gniuž­dė psi­cho­lo­giš­kai.

Be li­to iš ša­lies, ku­rio­je ti­kė­jo­si dirb­ti ir už­si­dirb­ti, su­grį­žu­si mer­gi­na Lie­tu­vos „Ca­ri­to“ pro­jek­to „Pa­gal­ba pro­sti­tu­ci­jos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms“ so­cia­li­nių dar­buo­to­jų pa­de­da­ma da­bar ban­do at­si­ties­ti.

Na­mo – tie­siai iš plan­ta­ci­jos

Prieš ke­lis mė­ne­sius į Šiau­lius bu­vo par­skrai­din­tas vy­ras, į iš­nau­do­to­jų pink­les pa­te­kęs Is­pa­ni­jo­je.

Šiau­lie­tis, kaip ir ne­ma­žai lie­tu­vių, šio­je ša­ly­je dir­bo apel­si­nų plan­ta­ci­jo­se.

Dar­bo bū­ta sun­kaus, va­lan­dos il­gos, są­ly­gos – ver­giš­kos. Darb­da­vys al­gos ne­mo­kė­jo, die­nai nu­mes­da­vo ke­lioms ci­ga­re­tėms. Mais­to trū­ko.

Pra­ra­dęs vil­tį ir oru­mą šiau­lie­tis vie­ną die­ną ry­žo­si spru­kti tie­siai iš plan­ta­ci­jos. Mur­zi­nas, tik su šor­tais ir pa­lai­di­ne jis pa­trau­kė į Lie­tu­vos kon­su­la­tą.

Išp­rie­var­tau­ta ir par­duo­ta

22 me­tų šiau­lie­tei Ai­ri­jo­je bu­vo pa­siū­ly­ta už pi­ni­gus su­da­ry­ti fik­ty­vią san­tuo­ką – esą iš­te­kės, iš­si­skirs, o nau­dos bus abiem: jai – už­dar­bis, jam, Pa­kis­ta­no pi­lie­čiui, ga­li­my­bė gy­ven­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je.

Iš pir­mo žvilgs­nio, at­ro­dy­tų, ne­sun­kiai už­dir­ba­mais pi­ni­gais su­si­gun­džiu­si šiau­lie­tė su­ti­ko su­si­tuok­ti.

Ta­čiau Ai­ri­jo­je mer­gi­nos lau­kė nu­si­kal­tė­liai: ta­ria­ma­sis vy­ras iš­prie­var­ta­vo, ver­buo­to­jai ją ren­gė­si par­duo­ti pro­sti­tu­ci­jai Vo­kie­ti­jo­je.

At­si­tik­ti­nai šiau­lie­tė su­si­sie­kė su Lie­tu­va, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų pa­stan­go­mis ji su­grą­žin­ta na­mo.

Dėl šio in­ci­den­to Ai­ri­jo­je pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, bet, pri­trū­kus įro­dy­mų (Ai­ri­jo­je tai daž­niau­sias mo­ty­vas pre­ky­bos žmo­nė­mis by­lo­se), jis bu­vo nu­trauk­tas.

Iš­nau­do­ja­mi ir vai­kai

Ma­ry­tė Pui­do­kie­nė, „Ca­ri­to“ koor­di­na­to­rė Šiau­lių re­gio­ne, tei­gia, kad į iš­nau­do­to­jų pink­les pa­puo­la ne vien mo­te­rys, bet ir vy­rai, taip pat ne­pil­na­me­čiai.

Iš­nau­do­ja­mi la­biau­siai psi­cho­lo­giš­kai ir eko­no­miš­kai pa­žei­džia­mi žmo­nės.

„Ver­gys­tei iš­ve­ža­mi vai­kai, paaug­liai, – ak­cen­ta­vo M. Pui­do­kie­nė. – Pri­ver­čia­mi vog­ti ar vyk­dy­ti ki­tus nu­si­kal­ti­mus, ar el­ge­tau­ti.“

Tai, jog žmo­nės iš­nau­do­ja­mi, koor­di­na­to­rės nuo­mo­ne, „pa­si­tar­na­vo“ ir eko­no­mi­nė kri­zė, pa­ska­ti­nu­si gy­ven­to­jus ieš­ko­ti dar­bo už­sie­ny­je ir dirb­ti bet ko­kio­mis są­ly­go­mis.

M. Pui­do­kie­nė pa­ste­bė­ju­si, kad nu­ken­tė­ję daž­nai ne­sup­ran­ta, kad prieš juos įvyk­dy­tas nu­si­kal­ti­mas.

Au­kos (daž­niau vy­rai) gė­di­ja­si kreip­tis pa­gal­bos, ven­gia pa­sa­ko­ti, kaip su jo­mis že­mi­nan­čiai bu­vo pa­sielg­ta, dėl vis­ko lin­ku­sios kal­tin­ti sa­ve.

„Nu­ken­tė­ju­sie­ji iš­gąs­din­ti, įbau­gin­ti, ne­no­ri kreip­tis į po­li­ci­ją, – kal­bė­jo „Ca­ri­to“ dar­buo­to­ja. – Jie ne­tu­ri ga­ran­ti­jų, kad gaus pa­gal­bą. Kal­bė­ti, de­ja, ven­gia ir au­kų ar­ti­mie­ji. Jiems taip pat gė­da.“

„Ca­ri­tas“ Šiau­liuo­se šie­met pa­gal­bą su­tei­kė 20-čiai as­me­nų, nu­ken­tė­ju­sių nuo pre­ky­bos žmo­nė­mis.

Su­si­tuok­ti fik­ty­viai

Pas­ta­rai­siais me­tais spar­čiai plin­ta fik­ty­vios ve­dy­bos.

Vei­kia­ma to­kiu prin­ci­pu: nu­si­kal­tė­liai, or­ga­ni­zuo­jan­tys san­tuo­kas su Eu­ro­pos Są­jun­gos pi­lie­tė­mis, ren­ka­si so­cia­liai pa­žei­džia­mas mo­te­ris, jas ver­buo­da­mi nau­do­ja ap­gau­lę, ne­re­tai gra­si­na fi­ziš­kai su­si­do­ro­ti. Ar­ba joms pa­ža­da­ma už­tik­rin­ta atei­tis mai­nais į ve­dy­bas su tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čiu, ku­ris po san­tuo­kos įgy­tų tei­sę lik­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Šie pa­ža­dai daž­niau­siai iš­ga­ruo­ja vos su­si­tuo­kus.

Su­da­riu­sios fik­ty­vią san­tuo­ką mer­gi­nos įtrau­kia­mos į pro­sti­tu­ci­ją, ne­beat­gau­na do­ku­men­tų, tam­pa ban­kų sko­li­nin­kė­mis dėl „su­tuok­ti­nių“ sko­lų.

„Nors fik­ty­vi san­tuo­ka Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se ne­pri­pa­žįs­ta­ma kaip pre­ky­ba žmo­nė­mis, mes ma­to­me tuos pa­čius, kaip ir pro­sti­tu­ci­jos, dar­bo ver­go­vės aukų ver­ba­vi­mo, iš­nau­do­ji­mo me­cha­niz­mus. Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo įstai­gos tu­rė­tų griež­čiau rei­ka­lau­ti at­sa­ko­my­bės iš to­kio „vers­lo“ or­ga­ni­za­to­rių“, – sa­kė Lie­tu­vos „Ca­ri­tas“ pro­jek­to „Pa­gal­ba pro­sti­tu­ci­jos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms“ koor­di­na­to­rė Kris­ti­na Mi­ši­nie­nė.

Tuok­tu­vių liu­dy­to­jai – nu­si­kal­tė­liai

Šiau­liuo­se vy­ko Lie­tu­vos „Ca­ri­tas“ ir Lat­vi­jos ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Dro­sa Ma­ja“ ("Sau­gi pa­sto­gė") su­reng­tas se­mi­na­ras „Fik­ty­vios ve­dy­bos ES – nau­ja pre­ky­bos žmo­nė­mis for­ma“.

Ren­gi­nio me­tu Šiau­lių ap­skri­ties ir Ry­gos (Lat­vi­ja) po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai, tei­si­nin­kai da­li­jo­si pa­tir­ti­mi tei­kiant pa­gal­bą Lat­vi­jos, Lie­tu­vos pi­lie­tėms, įtrauk­toms į pri­vers­ti­nes san­tuo­kas, ne­re­tai sek­sua­li­nio iš­nau­do­ji­mo tiks­lais.

Lat­vi­jos „Dro­sa Ma­ja“ or­ga­ni­za­ci­ja pa­sta­rai­siais me­tais su­tei­kė pa­gal­bą ne vie­nai už­sie­ny­je fik­ty­vią san­tuo­ką su tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čiais prie­var­ta su­da­riu­siai mo­te­riai.

„Ste­bint to­kias san­tuo­kas, ne­sun­ku pa­ma­ty­ti, kad, nors jau­ni­kis ki­tas, liu­dy­to­jai – daž­niau­siai tie pa­tys, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos „Dro­sa Ma­ja“ at­sto­vė Sand­ra Zalc­ma­ne. – Tai gru­puo­čių na­riai, ku­rie or­ga­ni­zuo­ja nu­si­kal­ti­mą, siek­da­mi nau­dos.“

Anot lat­vių, ne­ma­žai fik­ty­vių san­tuo­kų su eu­ro­pie­tė­mis tre­čių­jų ša­lių at­sto­vai, siek­da­mi įgy­ti tei­sę gy­ven­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je, su­da­ro Ai­ri­jo­je.

Pa­gal šios ša­lies įsta­ty­mus po­ra san­tuo­ko­je tu­ri iš­gy­ven­ti ket­ve­rius me­tus ir tik tuo­met įgi­ja tei­sė pa­duo­ti do­ku­men­tus sky­ry­boms. Tie me­tai ne vie­nai prie­var­ta už­ver­buo­tai mer­gi­nai tam­pa ver­gys­tės, psi­cho­lo­gi­nio bei sek­sua­li­nio iš­nau­do­ji­mo me­tais.