Globėjai šeimą sukūrė iš auksinės kantrybės

Po dvylikos metų santuokos ir bevaisių pastangų susilaukti mažylio, į šeimą laimę atnešė globotiniai. Dabar, praėjus dvejiems metams nuo apsisprendimo auginti nesavus, tauragiškių pora patirtimi dalijasi su visais, kurie kenčia nuo nevaisingumo. Brandūs globėjai neslepia, kad staiga užgriuvęs tėvų vaidmuo pažėrė begalę išbandymų. Iš kūdikių namų paėmę iškart du – ketverių seserį ir penkerių broliuką – tėvai juos gyvenimo mokė nuo nulio. „Mūsų vaikai buvo ištrūkę lyg iš žaislų pasaulio – nežinojo daiktų paskirties, išleisti į lauką elgėsi lyg žvėriukai. Buvo be proto sunku, tačiau jei kas laiką atsuktų atgal, nė akimirką neabejotume – darytume tą patį“, – sako globėjai.

Kankino nevaisingumas

Vida ir Viktoras (straipsnio herojų vardai pakeisti – aut. pastaba) tėvais tapo sulaukę 39-erių. Dvylika metų stengęsi susilaukti savų atžalų, išbandė įvairius gydymo metodus, tačiau tai negelbėjo. Mintis apie dirbtinį apvaisinimą vijo didžiulės investicijos, o pagerėjus gyvenimo sąlygoms pora nutarė tapti globėjais. Iš Vilniaus kūdikių namų jie pasiėmė 4-erių Agnę ir 5-erių Mindaugą.

„Jeigu kas sugrąžintų laiką atgal, neabejočiau nė vieną minutę, vėl tą patį daryčiau. Nesigailiu nė vieno žingsnio, nė dėl vieno vaikų sugadinto daikto – esu laiminga. Ne kartą esu sakiusi, kad vesdamasi savo vaikus jaučiuosi kaip karalienė. Anksčiau negalėdavau pagalvoti apie vaikus, jaučiau psichologinį barjerą, nuolat verkdavau. Draugės nekalbėdavo apie atžalas iš pagarbos man, negalėdavau eiti į jokius balius, nes tuoj pat visi klausdavo, kiek vaikų auginame. Net į parduotuvę pėsčiomis vengdavau eiti – visi eina su vaikais, o aš – su celofaniniu maišeliu. Dabar išsigydžiau visas psichologines problemas, nebegalvoju apie gimdymą, nes turiu du normalius, sveikus vaikus“, – savo istoriją pasakojo 41-erių Vida.

Globoja praaugintus

Taip susiklostė, kad pora paėmė iškart du vaikus. Jau pirmąsyk nuvykus į globos namus jiems įsiminė du vaikai, būtent jų nuotraukas specialistai atsiuntė elektroniniu paštu, o nuvykę antrąsyk į Vilnių, juos rado susikibusius už rankų. „Pirmąsyk lakstė abu „kalnais“ kaip ožiai, nebuvo galima prisikalbinti, prisišaukti. Tačiau kai nuvykome antrą kartą, jie mus jau savinosi kaip šeimą, visiems sakė, kad atvyko mamytė su tėveliu“, – linksmai prisiminė pora.

Tiesa, šiuos vaikus buvo nusižiūrėjusios keturios poros, tačiau kitiems esą neįtiko jų išvaizda – vaikai tamsesnio, nelietuviško gymio.

Paklausti, kodėl nesirinko naujagimių, tauragiškiai įvardijo vystymosi sutrikimų baimę. „Pati dirbu su priešmokyklinukais, juos matau „kiaurai“. Todėl ir globos namuose žiūrėjome, kaip vaikas elgiasi, kaip bendrauja. Niekada negalvojau imti naujagimio“, – patikino moteris. Ji įsitikinusi, kad renkantis jiems pasisekė – vaikai nenervingi, nepasireiškė jokių sutrikimų. Pirmokui Mindaugui puikiai sekasi mokykloje, vaikai dalyvauja visuomeninėje veikloje.

Ugdymui naudoja psichologiją

Vida ir Viktoras atviri – sunkiausias buvo pirmų 8 mėnesių periodas. Vaikų elgesį teko formuoti nuo nulio. „Jie nežinojo, kaip naudojami skalbimo milteliai, dantų pasta, peilis ir t. t. „Su vyru dabar juokaujame, kad praradome labai daug daiktų, jie plėšė tapetus, užuolaidas. Buvo etapas, kai labai išgyvenau, jog vaikai mums viską naikina. Pavyzdžiui, anąkart su peiliu perbrėžė televizorių. Jį buvome įsigiję vos prieš savaitę. Esame išmokę tokius nesklandumus spręsti ramiai, todėl ir šį kartą pasakėme: kai užaugsite, savo kambaryje turėsite šį televizorių, o mudu su tėveliu dabar pirksime naują“, – pasakojo mama. Tėvai vaikus „perlaužė“ be didelių pykčių ar juolab rykščių – veikė paprasti pamokymai, kantrybė ir mamos pedagoginė patirtis.

„Pavyzdžiui, mergaitė turėjo įprotį lupti šašus, todėl jos patalynė nuolat buvo sutepta. Ilgai galvojau, kaip tai išgyvendinti, kovojome visokiais metodais – tepėme, rišome, barėmės. Galiausiai išradau paprasčiausią – aš sau apsivelku gražią patalynę, o jai – tamsią. Pasakiau, jog jei savosios neištepsi, ir tau užvilksiu baltą. Tai buvo veiksminga“, – naujausia pergale džiaugėsi Vida.

Mama taip pat stengiasi, kad dėl grožio aplinkinių giriama duktė tuo nesinaudotų. Vis akcentuoja, kad mergina turi būti ne tik graži, bet ir protinga. „Būna, kad per televiziją rodo gražuoles, o aš Agnei sakau – žiūrėk, tokia graži, o kaip nusišneka! Tai suveikė, dabar ji dažnai pati atkartoja mano mintį“, – šypsojosi mama.

Gyveno strese

Viktoras neįprastą vaikų pasiutimą įvardijo globos namų pasekme – jie nebuvo matę namų gyvenimo. Iš pradžių net mėgo savintis daiktus, mat globos namuose viskas buvo bendra ir neturėjo vertės. „Pirmais metais man buvo kojos sutinusios nuo lėkimo. Atsimenu, vasarą pamačiau juos ant pagrindinio kelio prie furgono su malkomis – lėkiau neatsikvėpdama. Vaikai eidavo iš vieno namo į kitą, eidavo per butus, nes neturėjo supratimo, kad tai svetimi žmonės. Būdavo, grįžta iš lauko vienas – užsirakinu, bet už durų jau kitas krebžda. Kol įleidžiu jį, pirmasis pasprunka. Mokykloje pasibaigus pamokoms sėdėdavau valandą už galvos susiėmusi – juk su vaikais išdirbau 20 metų, o šįkart nebežinojau, ko griebtis. Jie eidavo po kabinetus, prašydavo saldainių. Esu dėkinga kolektyvui, kad padėjo susitvarkyti“, – kalbėjo mama.

Vida patikino, kad pirmiausia reikėjo susitvarkyti su savimi. „Dabar jau nekreipiu dėmesio į įbrėžtą tapetą ar patrupiniuotas grindis. Mūsų tėvelis yra tvarkos darytojas – atitraukia visas sofas, pakelia kokį užmestą šakotį ir klausia – kas čia? – juokėsi ji. – Anksčiau kambarių tvarkymasis vaikams buvo tolygus bausmei. Ėmiau jiems sakyti, kad man maisto ruošimas, skalbimas ar lyginimas nėra bausmė. Juk malonu, kai namie vyrauja švara. Dabar jie patys tvarkosi – vienas ima siurblį, kitas šluostę dulkėms“, – auklėjimo pamoką prisiminė globėja.

Vida dar prieš pasiimant vaikus skaitė daug psichologinės literatūros, jos į šalį nepadeda ir dabar.

„Kol neturėjome globotinių, galėdavome ryte miegoti, kiek širdis geidžia. Ir staiga šeštadienį pusę 8 vaikai įšoka į lovą ir prašo skaityti knygą! Iš pradžių buvo labai sunku priprasti – juk ir taip gyvenome didžiulėje įtampoje. O čia dar ir ryte tau ant galvos lipa... Buvo sudėtinga priprasti prie tėvų vaidmens, o dabar kitokio gyvenimo neįsivaizduojame“, – tikino Vida ir Viktoras.

Tauragiškių pora žino, kad tikroji vaikų motina turi šešis vaikus. Judviejų globojami – pagrandukai. Vaikų tėvas – nežinomas. „Nuo vaikų neslepiame, kad nesame tikrieji jų tėvai. Kaip į tai reaguoja? Tiesiog paaiškinome, kad kartais viena mama kūdikį pagimdo, bet negali arba nenori jo auginti. Todėl vaikus užaugina kiti tėveliai. Nė viena mama nėra bloga, bet taip nutinka. Jei kada Mindaugą ir Agnę šauktų prigimtis susitikti su tikrąja mama, nesipriešintume. Tik lieptume apsispręsti – namai arba ten, arba čia. Paėmę auginti vaikus savęs didvyriais nelaikome, bet jei jie tai įvertins, būsime laimingi“, – nuostatą turi pora.