Gediminas Vitkus: Lietuva – „nuraškyto“ elito šalis

Elito sąvoka Lietuvoje vertinama prieštaringai dėl to, kad mes, ko gero, dar neturime tikrojo elito, sako politologas prof. Gediminas Vitkus. „O neturime turbūt ne dėl to, kad nenorime turėti, bet dėl daugybės objektyvių priežasčių. Aš vadinčiau Lietuvą tokia šalimi, kur nuolat buvo „nuraškomas“ elitas. Nuo pat XVIII a. pab., kai po sukilimų visas elitas būdavo išnaikinamas“, – teigia G. Vitkus. Teisininkas prof. Egidijus Kūris mano, kad elitas visuomenės neskaldo, o verčia kitus visuomenės sluoksnius pasitempti.

Politikos mokslų disciplinai Vilniaus universitete – ketvirtis amžiaus, kaip ir nepriklausomai Lietuvos valstybei. Ar jos kūrėjai mano pasiekę savo tikslų, ar politologo funkcija jau aiški visuomenei? Apie tai LRT RADIJO laidoje „LRT Aktualijų studija“ diskutavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) kūrėjai ir vadovai: prof. E. Kūris, prof. G. Vitkus bei prof. Ramūnas Vilpišauskas.

TSPMI misija – ugdyti kuriantį elitą Lietuvai ir pasauliui, teigia dabartinis TSPMI vadovas R. Vilpišauskas ir priduria, kad tokia misija suformuluota prieš porą metų, kai buvo rengtas naujas strateginis planas.

„Pradėję ruošti planą, iš pradžių buvome palikę gana ilgą ir gremėzdišką formuluotę, kurioje buvo viskas – kokybiškos studijos, tyrimai, bendruomenės stiprinimas, visuomenės problemų analizė ir komentarai. Vėliau, jį svarstant su kolegomis, iškilo idėja pamėginti kitaip pažiūrėti į instituto misiją ir pasiūlyti kažką tokio, kas užkabintų. Po svarstymų mes suformulavome būtent tokią viziją. Labai svarbus kiekvienas žodis. „Kuriantis“ reiškia ne tik pasyviai stebintis, bet ir intelektualus, išmanantis, darantis, panaudojantis savo gebėjimus ir žinias sprendžiant visuomenei aktualias problemas.

Elitas, mūsų nuomone, labai svarbi visuomenės dalis. Elitą suvokiame ne kaip tam tikras pozicijas užimančius žmones, nors pozicijos, ypač valdžios, suteikia daugiau galimybių daryti įtaką visuomenės gyvenimui ir kartu daugiau atsakomybės, bet mes elitą suvokiame kaip veikiančius žmones. Elitas yra ne tik tie žmonės, kurie vadovauja ar dirba valstybės institucijose ar versle, bet kurie linkę ir nuolat mokytis, panaudoti savo žinias ir analitinius gebėjimus. Elitą mes suvokiame kaip veikiantį žmogų, kuris rūpinasi ne tik savo asmenine gerove, bet ją suvokia plačiau – kaip savo bendruomenės gerovę“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

E. Kūris: visuomenė, kuri viską keikia, dažniausiai neturi tikrojo elito

Pirmasis TSPMI direktorius, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas E. Kūris mano, kad tokia misija yra prasminga. Jo teigimu, jei institutas taip suvokia savo misiją, tai teigiamas dalykas.

„Kitas dalykas, kad mūsų visuomenė labai dažnai viską sukarikatūrina ir suvulgarina. Visuomenė, kuri keikia bet ką, kas tik jai nepatinka, dažniausiai ir neturi tikrojo elito. Turiu galvoje kūrybišką, kuriantį elitą. Elitas, jei paanalizuosime senąsias elito teorijas, yra ir tarp vagių. Bet, man atrodo, mums reikalingas kuriantis elitas ir jo buvimas visuomenės neskaldo, o verčia kitus visuomenės sluoksnius pasitempti“, – įsitikinęs E. Kūris.

E. Kūrio manymu, visuomenė iš politologų veiklos turės didesnės naudos tuomet, kai politinė klasė taps brandesnė. „Politikai turi savo taisykles, bet, deja, mes visi matome, kad dažnai tų taisyklių nėra paisoma. Ne tik nepaisoma, bet net nebandoma išgirsti, ką sako politologai. Tol, kol politinė klasė bus nebrandi, manau, visuomenė nesugebės gauti iš politologų to, ką jie galėtų duoti“, – LRT RADIJO laidai „LRT Aktualijų studija“ sakė E. Kūris.

G. Vitkus pritaria minčiai, kad mes vis dar neturime tikrojo elito. Jo nuomone, greičiausiai dėl šios priežasties elito sąvoka vertinama prieštaringai.

„O neturime turbūt ne dėl to, kad nenorime turėti, bet dėl daugybės objektyvių priežasčių. Aš vadinčiau Lietuvą tokia šalimi, kur nuolat buvo „nuraškomas“ elitas. Nuo pat XVIII a. pab., kai po sukilimų visas elitas būdavo išnaikinamas. Elito genofondas valstybėje yra gerokai nukentėjęs“, – pastebi G. Vitkus.

G. Vitkus teigė sutinkantis su R. Vilpišausko mintimi, kad elitas yra tie žmonės, kurie rūpinasi kitais arba savimi, bet tai suvokia plačiau.

„Man atrodo, elitui labai svarbus dalykas – dėmesys moralei. Pripažinimas, kad moralinės vertybės yra aukščiau visko. Elitas turbūt ir skiriasi nuo likusios visuomenės dalies tuo, kad jis yra vedlys ne tik idėjų ar naujovių prasme, bet ir pavyzdys daugeliui žmonių, nes laikosi tam tikrų moralinių principų, kurie dažnai pažeidinėjami. Taigi matau didelę elito rengimo prasmę ir šiuo požiūriu.

Lietuva yra „nuraškyto“ elito šalis, daug praradome tokių žmonių, kurie galėjo prisidėti prie Lietuvos [gerovės kūrimo]. Dabar tai reikia išauginti, atkurti. Ši misija yra be galo prasminga ir reikšminga. Akcentuočiau elitą Lietuvai, o pasaulis turi elitą ir gali palaukti“, – komentavo G. Vitkus.