EP susirūpino seksualinių mažumų teisėmis

Už tokią rezoliuciją balsavo 394 europarlamentarai, prieš buvo 176, susilaikė 72. Už ją pasisakė Leonidas Donskis, Vytautas Landsbergis ir Justas Paleckis. Prieš - Juozas Imbrasas, Rolandas Paksas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Algirdas Saudargas, Valdemaras Tomaševskis. Kiti lietuviai europarlamentarai nebalsavo.

Mažumoms labai blogai?

Austrės Ulrikės Lunaček (Ulrike Lunacek) parengtoje rezoliucijoje tvirtinama, kad nuo 2011 m. sausio Europos Parlamentas įvairiose savo rezoliucijose dešimt kartų reikalavimą Europos Komisijos parengti kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų planą.

Teigiama, kad Europos Sąjungos (ES) pagrindinių teisių agentūra, 2013 m. atlikusi LGBTI apklausą, nustatė, kad 2012 m. ES vienas iš dviejų respondentų jautėsi diskriminuojamas ar persekiojamas dėl seksualinės orientacijos, vienas iš trijų buvo diskriminuojamas, norėdamas gauti prekių ar paslaugų, vienas iš keturių buvo fiziškai užpultas ir vienas iš penkių buvo diskriminuojamas užimtumo ar profesinėje srityje. Tad šiuo metu ES esą trūksta visapusiškos LGBTI pagrindinių teisių apsaugos politikos.

"Valstybės narės, priimančios teisės aktus, kuriais apribojama saviraiškos laisvė seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės atžvilgiu, pažeidžia vertybes, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga", - pažymima priimtoje rezoliucijoje.

Ja raginama valstybes persvarstyti tokius teisės aktus ir „garantuoti pagarbą minėtų grupių saviraiškos laisvei, įskaitant tokius renginius kaip eitynės už lygybę, kurių dalyviams turi būti užtikrinta veiksminga apsauga“.

EP siūlo į kovos su rasizmu ir ksenofobija teisės aktus įtraukti ir nusikaltimus dėl lytinės orientacijos bei lytinės tapatybės. Valstybės raginamos nustatyti arba persvarstyti teisines lyties pripažinimo procedūras, kad jomis būtų visapusiškai paisoma translyčių asmenų teisės į orumą ir fizinį neliečiamumą.

Visgi rezoliucijoje pažymima, kad parengta politika LGBTI asmenų atžvilgiu turėtų gerbti ES valstybių kompetencijos sritis.

"Europoje daugiau neturėtų būti toleruojama homofobija. Tiek daug iš mūsų lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų per ilgai gyvenome baimėje. Bijojome susikibti rankomis gatvėje, būti šaukiami vardu, bijojome taip pat būti išmesti iš namų, mokyklų ar darbų. Mano pranešimas sako, kad ES turi į tai reaguoti, kad ir mes galėtume naudotis teisėmis, kurios visiems garantuotos Europos Sąjungoje", - tvirtina U. Lunaček.

Vokietė europarlamentarė Kornelija Ernst (Cornelia Ernst) tokį pasiūlymą siejo su „civilizacijos pažanga“.

Danė Brita Tomsen (Brista Thomsen) mano, kad reikia imtis visų priemonių, kad būtų išgyvendinta tokia diskriminacijos forma, o Europos Komisija turi „priversti visas sąjungos nares elgtis pagal esminius bendrijos principus“.

Airis Polas Merfis (Paul Murphy) tvirtino, kad gauna daug laiškų iš žmonių, palaikančių tokią iniciatyvą ir pareiškė, kad homofobija yra ir tos paties lyties asmenų santuokos traktavimas kaip nevisavertės.

U. Lunaček iniciatyvą palaikė ir socialinių reikalų komisaras Lašlo Andor (László Andor). Anot jo, homofobija ir diskriminacija pažeidžia žmogaus orumą. Tad Europos Komisija siūlo teikti teisinę pagalbą tokią diskriminaciją patiriantiems asmenims ir parengti atitinkamas antihomobines gaires. Esą ji ir toliau ragins bendrijos nares visiems užtikrinti lygias teises.

Prieš – šimtai tūkstančių

Šios rezoliucijos kritikai mano, kad specifinės grupės - LGBTI – reikalavimus norima sutapatinti su žmogaus teisėmis, tokiu būdu esą atveriant kelią iš esmės bet kokių reikalavimų kėlimui.

Iki balsavimo dėl šios rezoliucijos puslapyje www.citizengo.org prieš šią iniciatyvą buvo pasisakę daugiau nei 207 tūkst. europiečių.