Eisem, sesi, į darželį

Vaikų lūpomis skambėjo Mažosios Lietuvos dainos, rateliai, pasakojimai. Šventę organizavo, iš anksčiau pažįstama, kūrybinga, darbšti, vaikus mylinti, meninio ugdymo mokytoja Rima Butienė. Į šventės šurmulį mus įsuko priešmokyklinio ugdymo pedagogė Birutė Vitkauskienė. Taip ir norisi pasakyti, kad tik Jūsų širdies šiluma, gerumas, tikroji, nesuvaidinta atjauta – vaikučiams gali įžiebti, įkurti jų sieloje norą dainuoti, šokti, džiaugtis, pamilti savo kraštą ir pajusti kasdienybės džiaugsmą. Dainavome, šokome ir vienos, ir su vaikučiais.

Ansambliui dainuojant lietuvininkų dainas „Mano tėvas žvejas“, „Ožielis“, vaikai pritarė būgneliais, lazdelėmis, paplojimais. Mes taip pat vaikučiams bandėme pritarti. Kartu žaidėme žaidimą „Tu šarkele“. Vaikai mus pakvietė bendram šokiui „Mes pašoksim šokymą“. Labai nuoširdžiai, kaip sugeba tik vaikai, stengėsi mus pamokyti teisingų žingsnelių. Labai patiko vaikų atliekamas „Žvejų šokis“ pagal Rimos Butienės muziką ir choreografiją.

Mums, vyresniajai kartai, malonu pabūti tarp augančiosios kartos, pajusti vaikučių šiltą žvilgsnį, jų nuoširdumą. Abipusiai likome patenkinti šiuo susitikimu. Džiaugiamės, kad darželis mūsų nepamiršo, pakvietė į prasmingą šventę. Graži, šilta ir prasminga buvo šventė. Ilgai atmintyje išliks tas vaikučių paprastas lietuviškas AČIŪ.

Pamatėme, kad šiame darželyje mokoma mylėti gimtinę, vaikai auga tikrais savo gimtinės, savo krašto patriotais.

Dar daug dainų liko neišdainuota, nepašoktų bendrų šokių. Žaidimų kraitelė dar netuščia. Bet laikas bėga ir turime atsisveikinti. Iki pasimatymo, mažieji dobiliukai!