Draudikai: smurtą šeimoje lydi alkoholis, galvos traumos ir gėda

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje 2013 metų statistika liudija – smurtas artimoje aplinkoje toliau veši. Kaip ir kiekvienais metais, pernai užfiksuota apie 10 įvykių, kai apsidraudęs asmuo kreipėsi į draudimo bendrovę su prašymu atlyginti smurto šeimoje padarinius. Nors atvejų nėra daug, jų įvairovė piešia gana liūdną vaizdą – smurtauja skirtingo amžiaus žmonės, artimiesiems padaromos įvairaus sunkumo traumos. Dažniausiai ranką prieš artimuosius kelia vyrai, beveik visi konfliktai kyla nedarbo metu – vakarais, naktį, savaitgaliais ir šventiniais laikotarpiais.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų ekspertų teigimu, tikrieji skaičiai turėtų būti didesni, tačiau nukentėję žmonės jaučia gėdą ir nenori paviešinti savo šeimos problemų. Dažnai aukas nuo prašymo atlyginti padarytą žalą atgraso ir siekis apginti smurtaujantį sutuoktinį, tėvą ar giminaitį, todėl apie įvykį draudikams nepranešama, dažnai nutylimos tikrosios jo aplinkybės.

„Nelaimės atvejais vyrauja galvos traumos: įvairaus sunkumo sutrenkimai, žandikaulio lūžiai, išmušti dantys ir kiti sužalojimai. Pasitaiko itin skaudžių atvejų, kai smurtas šeimoje baigiasi mirtimi. Tarp praneštų draudžiamųjų įvykių būta atvejų, kai vyras uždusino žmoną, moteris dėl vyro veiksmų patyrė smegenų sutrenkimą, o brolis sulaužė broliui žandikaulį”,– teigė „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas. Pasak jo, nors dažniau draudžiasi aukštesnio išsilavinimo, didesnes pajamas gaunantys asmenys, pranešti apie smurtinius konfliktus savo šeimoje dažniau ryžtasi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Visuomenėje gajus stereotipas, jog buitinių konfliktų ir smurto šeimoje dalyviais tampa skurdžiai gyvenantys, neišsilavinę gyventojai, tačiau periodiškai žiniasklaidoje pasirodančios garsių žmonių istorijos liudija, kad smurtauja įvairių visuomenės sluoksnių atstovai: menininkai, politikai, pramogų pasaulio atstovai. Dažniausiai nukenčiama nuo alkoholiu apsvaigusių sutuoktinių, giminaičių, draugų, o konfliktų aukomis daugiausiai tampa moterys. Pasak psichologo Olego Lapino, smurto motyvu dažniausiai tampa noras pasidalinti savo skausmu ar bejėgiškumu.

„Smurtaujantis asmuo gali siekti, kad artimas pajustų, kaip jam skaudu, tačiau toks elgesys įvelia į nesibaigiantį konfliktų ratą. Net vaikystėje už skriaudą vaikai bando atsilyginti smurtu. Šeimoje neretai ranką pakelia vyras ar žmona, turintis aukštesnį šeimyninį statusą, kuris gali būti visiškai neproporcingas socialinei padėčiai, pajamoms ar išsilavinimui. Direktorius gali valdyti didelę firmą, bet bijoti savo žmonos. Tokiu atveju aukštesnį šeimyninį statusą turintis sutuoktinis mano, kad turi teisę auklėti kitą, pateisina smurtą kaip pedagoginę priemonę“, – sako psichologas Olegas Lapinas.

Draudimo bendrovės žalą apdraustiems asmenims įsipareigoja atlyginti tik tuo atveju, kai nelaimingas atsitikimas yra registruojamas medikų, tam tikrais atvejais ir policijos. Dėl šios priežasties dauguma įvykių nepatenka į draudikų akiratį ir draudžiamųjų įvykių dėl smurto artimoje aplinkoje fiksuojama palyginti nedaug.