Benamiai savo likimo keisti neskuba

Benamių namų direktorė Alma Kontrimaitė akcentuoja, kad pagrindinė šios įstaigos misija - ne ilgesnis nei 6 mėnesių apgyvendinimas. Per šį laikotarpį darbingo amžiaus žmonės turi susirasti darbą.

"Vis dar dirbti galintiems asmenims nuolat kartojame, kad susirasti darbą itin svarbu. Todėl sugriežtinome apgyvendinimo tvarką nurodydami, kad pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui nebūtinai pratęsime su tuo žmogumi sutartį", - pasakojo moteris.

Gyventi savarankiškai neskuba

Anot jos, yra atvejų, kai žmonės čia gyvena ilgesnį laiką - net iki 10 metų, tačiau dažniausiai tai daro su pertraukom.

"Grįžta tie žmonės, kurie dėl kažkokių priežasčių netenka pajamų šaltinio. Jie būna susiradę darbą, išsinuomoję butą, tačiau netekę darbo vėl grįžta pas mus. Kartais dėl to būna kalta priklausomybė. Pavyzdžiui, trejus metus narkotikų ar alkoholio nevartojęs žmogus palūžta", - pasakoja direktorė.

A. Kontrimaitė prisimena keturis atvejus, kuomet šiais metais su gyventojais buvo nutrauktos sutartys, kai jie buvo išbraukti iš Darbo biržos sąrašų.

"Nuolat įspėjame, kad, jeigu jie pažeis Darbo biržos registracijos tvarką, pagal mūsų laikino apgyvendinimo tvarkos aprašą su jais nutrauksime sutartis. Taip jie neteks daugybės socialinių garantijų", - teigė ji.

Direktorė stebisi, kad vos vienas kitas pasinaudoja ir organizuojamais darbo kursais bei mokymais.

"Vienas žmogus yra baigęs duonkepio kursus ir šiuo metu dirba kepėjo darbą. Gyvena tvarkingai, išsprendęs visas problemas. Pas mus gyveno 5 ar 7 metus, bet pakilo ant kojų ir šiuo metu gyvena normalų gyvenimą, todėl tuo labai džiaugiamės. Tikimės, kad ir kiti paseks šiuo pavyzdžiu, todėl nuolat dalinamės visa gaunama informacija apie vykstančius kursus, skatiname, primename, tačiau norinčiųjų eiti į mokymus daug neatsiranda", - atviravo direktorė.

Alkoholis - opiausia problema

"Vis dar didelių problemų turime ir su alkoholiu. Vien šiemet užfiksavome 265 vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo atvejus dėl alkoholio vartojimo. Buvo nutrauktos sutartys su 59 asmenimis", - akcentavo A. Kontrimaitė.

Ji teigė, kad yra bandoma dirbti su šiais žmonėmis, jiems padėti, tačiau ne visi to nori.

"Už vieną kartą mes tikrai neskubame nutraukti paslaugos. Mes linkę dirbti su žmogumi, stengiamės jį skatinti. Per savaitę surašę tris aktus siūlome žmogui kreiptis į priklausomybės ligų centrą, kad ten jam padėtų. Tačiau, jeigu jis nusižengia daugiau nei tris kartus, paslaugos netenka", - aiškino direktorė.

Anot A. Kontrimaitės, dažnai pasitaiko tokių atvejų, kai priklausomybę išsigydęs žmogus vėl patenka į jos pinkles.

"Vieniems užtenka susipykti su moterimi, kitiems - netekti darbo bei savo meilės, kuri atsisako gyventi su bedarbiu", - tikino moteris.

Tvarkosi ir patys

"Esam sudarę specialius grafikus, pagal kuriuos gyventojai turi tvarkyti bendro naudojimo patalpas. Pavyzdžiui, vieną dieną tvarkosi vieno kambario gyventojai, o kitą dieną - kito. Ši tvarka pasiteisino, nes išsprendė asmeninius nesutarimus. Visiems dabar aišku, kokią dieną kas turi tvarkytis. Jei kaimynas nesitvarko, jį skundžia darbuotojams", - pasakojo direktorė.

Anot jos, kiemą gyventojai tvarko kiekvieną rytą savo noru, ir šiaip labai aktyviai dalyvauja užtikrinant vidaus gerovę.

"Dažnai sulaukiame skundų, kai pasibaigia lemputės, sugenda buitinė technika. Dauguma noriai pildo ir kasmetines anonimines anketas. Taip sužinome, ko jiems trūksta", - teigė A. Kontrimaitė.

Griežtinama tvarka

Dauguma normų, pavyzdžiui, kambarių tvarkymas, įstaigos inventoriaus saugojimas, nerūkymas vidaus patalpose, asmens higienos laikymasis - jau seniai galiojančios taisyklės.

Kad būtų išvengta didesnių nesusipratimų ir ypač gyventojų pasipiktinimo, vidaus taisykles papildė naujas punktas - dėl dezinfekcijos ir kenksmingų vabzdžių bei graužikų naikinimo.

Nauja yra ir mokėjimo tvarka, kuri pasikeitė nuo praėjusių metų spalio.

"Pagal mūsų taisykles, žmogui turi likti ne mažiau kaip 700 litų pragyvenimui, ir visai nesvarbu, iš kur gaunamos pajamos. Nuo jų atskaičiuojama 20 proc. Jei žmogus gauna tik 700 Lt, jam nuo algos niekas neatskaičiuojama", - teigė Nakvynės namų vadovė.

Benamiai - skirtingų nuomonių

Nakvynės namų gyventojas Nikolajus – darbingo amžiaus žmogus. Norėdamas pakeisti savo gyvenimą, lanko mokymus.

"Šiuo metu lankau salės darbuotojo mokymus. Pabaigęs juos tikiuosi dirbti šioje srityje", - pasakojo vyras.

Tačiau ne visi turi tokią galimybę. Kitas benamis Česlovas jau yra pensininkas, todėl apie darbą net nesvajoja - sveikata nebeleidžia dirbti. Tačiau jis stebisi savo kolegomis, kurie nenori pradėti gyvenimo iš naujo.

"Nenoriu neigiamai vertinti savo likimo draugų, bet neturint jokios specialybės šiais laikais labai sunku. Turbūt pas juos kitokie gyvenimo prioritetai – gyventi šia diena", - tikino vyras.

Kitas gyventojas, Žanas, buvo kiek kitokios nuomonės. Jam atrodo, kad dirbti neverta, nes tai duoda mažai naudos.

"Nedirbu, nes nematau tame jokios prasmės. Valstybė iš mūsų vogė, vagia ir vogs. Šiaip ne taip prasimaitinu, ir man to užtenka", - tikino vyras.

Esant mažiems gyvenimo poreikiams benamiai neturi kuo skųstis – gyvenimas Nakvynės namuose daugelį jų tenkina.

"Su niekuo nesipykstu ir nesimušu, todėl nėra nieko, dėl ko turėčiau būti nepatenkintas", - atviravo Nikolajus.