Benamę stebinčią klaipėdietę nuvylė socialiniai darbuotojai

Neįprastas susitikimas

Laima pasakojo, kad dar praėjusiais metais, anksti pavasarį, kartu su drauge eidama mišku, užtiko šioje vietoje prieglobstį radusią maždaug 30-ties metų moterį. Ją užkalbino šalia ėjusi Laimos draugė. Netrukus klaipėdietės sužinojo, kad benamė greičiausiai atvykusi iš Marijampolės.

„Praėjusiais metais ji atsirado anksti pavasarį. Turbūt kovą. Buvo šalta. Ir ji išgyveno visą tą šaltą laikotarpį. Ir jei mes nebūtume kėlę triukšmo, čia ji būtų praleidusi visą žiemą, net nežinia, kuo viskas būtų pasibaigę“, - kalbėdama apie sunkumus, kurie užgriuvo mėginant šiai moteriai padėti, sakė Laima.

Toks neįprastas susitikimas klaipėdietę suglumino. Ji kreipėsi į uostamiestyje veikiančių Nakvynės namų socialinius darbuotojus.

Pamatė vėl apleistą

„Aš juos nuvedžiau, parodžiau, supažindinau su ta moterimi. Man žinoma, kad buvo sutvarkyti dokumentai, ji apgyvendinta nakvynės namuose, gal įdarbinta kažkur. Tad jau prieš žiemą viskas buvo gerai. Tačiau šiais metais ji vėl pasirodė apleista.

Aš mėgstu čia vaikščioti, čia yra mūsų takai, tik žiūriu – pareina. Pagalvojau: „Viršūnė!“. Žmogus nėra nei agresyvus, nei geriantis. Aš manau, kad ji yra sužalota psichiškai. Bet ji pakankamai išvaizdi moteris, aukšta.

Žmogus miške gyvena, badauja, veidas baltas. Jos akių vyzdžiai staiga pabalo – anksčiau to nematydavau. Manau, tai išsekimo požymis“, - kalbėjo Laima.

Nustebino abejingumas

Klaipėdietė negailėjo priekaištų Nakvynės namų socialiniams darbuotojams. Esą šie, nors iš pradžių ir sprendė problemas, vėliau į benamę ėmė žvelgti itin abejingai.

Po šiais metais pamatyto vaizdo nuspręsta vėl su jais susisiekti.

„Mano draugė skambino tiems socialiniams darbuotojams. Kalbėjo labai abejingai“, - sakė Laima.

Ji stebėjosi, kad prireikė net du kartus šiuos kviesti, kad bename būtų pasirūpinta. Be to, jai buvo neaišku ir tai, kodėl į nakvynės namus besikreipianti moteris negavo nei pavalgyti, nei nusiprausti.

Apgyvendins nakvynės namuose

Klaipėdos nakvynės namų direktorė Indra Joniuškienė pirmadienį „Vakarų ekspresui“ komentavo, kad jai ši situacija žinoma. Benamė nakvynės namuose turėtų apsigyventi jau šį antradienį.

„Mes per prievartą jų nelaikome. Kartais mūsų žmonės, iš didelio pilietiškumo, nežinodami situacijos, vertina per savo prizmę. Tačiau tai moteriai buvo teikiamos apgyvendinimo paslaugos“, - sakė ji.

I. Joniuškienė komentavo, kad benamė iš nakvynės namų šiais metais išvyko į kitą savivaldybę, tačiau jai nežinomu būdu moteris vėl atsidūrė Klaipėdoje.

„Kada mes tik gavome informaciją, mes aplankėme ją. Bet mes esame įstaiga, į kurią žmonės kreipiasi savo noru, nieko priverstinai negydome ir neapgyvendiname.

Mūsų komanda – tiek socialiniai darbuotojai, tiek psichologai – su ja intensyviai dirba. Bet yra tokie dalykai, kuriuos reikia oficialiai sutvarkyti – turi būti registruota darbo biržoje, patikrinta mediciniškai. Bet tai užtrunka. Su ta moterimi buvo bendrauta kiekvieną dieną, jai buvo pasiūlyta laikino apnakvindinimo paslauga (ne gyventi nakvynės namuose, o miegoti tam paskirtoje vietoje nustatytu laiku - aut. past.), bet ji jos atsisakė.

Aš suprantu, kad žmogiškai žvelgiant iš šono tai atrodo žiauru ir negailestinga. Ji gyvena miške, bet jos ten niekas nepririšo. Mes jau turime sprendimą ją apgyvendinti. Bet ar mes galime garantuoti, kiek ji čia gyvens? Negaliu to pasakyti. Viskas priklausys tik nuo tos pačios moters.

Aš visą laiką kviečiu žmones, pamačiusius kitus, gyvenančius gatvėje, mums pranešti. Nuvyksime, išsiaiškinsime“, - sakė I. Joniuškienė.

Tiesa, ji pabrėžė, kad Nakvynės namai neteikia maitinimo paslaugų – gyventojai maistą bendroje virtuvėje gaminasi iš savo lėšų. Tačiau esant krizinei situacijai jiems padedama.

„Kol jie nesusitvarko išmokų, mes patys savanoriškai dalyvaujame „Maisto banko“ akcijose, renkame produktus, kad tokiose situacijose atsidūrusiems žmonėms turėtume ką pasiūlyti. Bet patys maisto mes negaminame ir neteikiame. Tik tarpininkaujame labdaros valgykloms“, - kalbėjo I. Joniuškienė.