Balandžio 28-ąją kviečia tylos minute pagerbti žuvusius darbe

Statybininkų profesinė sąjunga šiandien, 11 val., kviečia tylos minutėle prisiminti ir pagerbti visus žuvusius darbe ir taip prisidėti prie tarptautinės akcijos, kuria siekiama prisiminti tuos, kurie išėjo į darbą, tačiau namo nebesugrįžo.   

Pažymėtina, kad Lietuvoje 2017 m. įvyko 33 mirtini nelaimingi atsitikimai, 2018 metais – 38, 2019 – 39, taigi mirčių darbo vietose ne mažėja, bet daugėja. Tai rodo ir kylantis mirtinų atsitikimų darbe dažnumo koeficientas (nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 000 darbuotojų). Atitinkamai jis 2017 m. buvo 2,7, 2018 m. – 2,9, o 2019 m. - 3,0, ir pagal šį rodiklį Lietuva jau ne vienerius metus iš eilės patenka į šalių, kuriose mirtinų atsitikimų įvyksta daugiausiai, penketuką. O štai per pirmąjį šių metų ketvirtį jau gauta 11 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė.

Net trečdalis visų nelaimingų mirtinų atsitikimų įvyksta statybų sktoriuje. 2018 m. statybose įvyko 6 mirtini nelaimingi atsitikimai, 2019 m. – 8, o per 2020 I ketvirtį jau žuvo 2 statybų darbuotojai. VDI statistika taip pat rodo, kad beveik pusė sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyko asmenims, kurių stažas įmonėje buvo iki 2 metų.  

“Turime suvokti, kad nelaimingi atsitikimai ne tik kainuoja tūkstančius įmonėms ir atskiriems darbuotojams, o visai visuomenei – milijonus. Tai tiesiogine to žodžio prasme kainuoja gyvybes ir aukštyn kojomis apverčia žuvusiųjų darbuotojų šeimų gyvenimus, kai netenkama brangaus žmogaus ir vieno iš maitintojų. Todėl net ir vienas žuvusysis darbe – tai jau daug, ir būtina siekti nulinės tolerancijos nelaimingiems atsitikimams darbe”, - pažymi Statybininkų profesinės sąjungos pirmininkė Jurga Subačiūtė-Žemaitienė. Ji priduria, kad jeigu ir darbuotojai, ir darbdaviai laikytųsi bazinių darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo taisyklių, o ne tik formaliai pasirašytų instruktažo lape, skaudžių nelaimių būtų išvengiama.

 “Visada pabrėžiame, kad už darbuotojų sveikatą ir gyvybę yra atsakingos abi pusės: darbdaviai turi užtikrinti saugias darbo sąlygas, aprūpinti visomis saugiam darbui reikalingomis priemonėmis ir užtikrinti vidinę kontrolę, o darbuotojai turi šias priemones tinkamai naudoti bei laikytis visų saugumo reikalavimų. Statybvietėje esi atsakingas ne tik už savo, bet ir už šalia esančių saugumą, ir jeigu pastebi, kad kolega sąmoningai ar iš nežinojimo nesilaiko saugumo taisyklių, vengia naudoti apsaugos priemones, turi pareigą jį įspėti apie gresiančius pavojus, nes tai gali užkirsti kelią skaudžiai nelaimei”, - atkreipia dėmesį profesinės sąjungos pirmininkė.

Ji taip pat sako, kad kitų šalių įmonių geroji patirtis rodo, jog darbuotojams ir darbdaviams susitelkus skaudžių nelaimių darbe galima išvengti. Puiki ir pažangi priemonė – kolektyviniai susitarimai dalyvaujant darbuotojų atstovams, pavyzdžiui, profesinei sąjungai. Anot jos, tik abiems pusėms geranoriškai bendradarbiaujant įmanoma rasti optimaliausius sprendimus siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą, o tai ypač aktualu dabartinėje pavojaus dėl COVID-19 akivaizdoje.

J. Subačiūtė-Žemaitienė įsitikinusi, kad būtina atnaujinti ir Statybininko kortelės įvedimo Lietuvoje klausimą. Pasak jos, tai būtų viena iš priemonių ne tik užtikrinti skaidrumą statybos sektoriuje, bet ir darbuotojų saugumą. Tokia kortelė būtų išduodama tik išklausius visą saugaus darbo kursą, o tai ypač aktualu naujiems darbuotojams - būtent tai grupei darbuotojų, kurių gretose nelaimingų atsitikimų  įvyksta daugiausiai.