Ar realu, kad pedofilija bus įteisinta?

Pastaruoju metu Lietuvoje besitęsiant karštligei dėl Kedžio bylos, išaugo susidomėjimas ir pačiu pedofilijos reiškiniu. Vieniems, pavargus nuo labai intensyvių šios bylos įvykių, pradėjo atrodyti, kad aplinkui vien tik pedofilai, kitiems - kad daugybė dalykų, kaip ir pats pedofilijos baubas, yra išgalvoti.

Pasaulyje daugėja mėginimų įteisinti pedofiliją

Kad ir kaip ten būtų, pedofilija pasaulyje tampa vis aktualesne problema. Atsakydami į klausimą, kodėl pedofilų daugėja, psichologai teigia, kad nemažą įtaką čia daro internetas. Jam atsiradus kiekvienam tapo prieinama gausybė pornografijos (taip pat ir vaikų pornografijos) tinklalapių. Meškos paslaugą daro ir madų industrija, kur 18-20 metų manekenės - jau per senos, o pagrindinis dėmesys nukreiptas į 12-14 metų mergaites. „Jaunatviškos“ meilės mėgėjai kaista nuo žurnaluose bei internete prisižiūrėtų vaizdų ir geidžia vis jaunesnių.

Susidarius tokiai situacijai, pamažu atsiranda ir mėginimų pedofiliją legalizuoti. Kuriasi ją palaikančios organizacijos, steigiasi pedofilų partijos. Tiesa, kol kas tokie mėginimai - reti. Iš patirties žinoma, kad norint pakeisti moralines normas, reikia laiko. Tačiau nuosaikiųjų pažiūrų visuomenė nuogąstauja, kad pedofilų judėjimas pradeda kartoti tą pačią schemą, kokią prieš kurį laiką naudojo homoseksualai, biseksualai ar transvestitai. Iš pradžių bandoma įrodyti, kad tie žmonės yra nekalti, kad jie „tokie gimė“, paskui - kad „tai yra visiškai natūralu“, dar vėliau imama reikalauti juos toleruoti, na, o paskui - legalizuoti.

Graikijoje pedofilija prilyginta invalidumui

Iki šiol bene didžiausią pergalę pedofilams pavyko pasiekti Graikijoje. Metų pradžioje Graikijos darbo ministerija pranešė, kad socialiai remtinųjų sąrašą ji papildo keletu naujų grupių. Į šį sąrašą pakliūva pedofilai, kleptomanai, ekshibicionistai, sadomazochistai ir t.t. T.y. nuo šiol šie žmonės bus prilyginti invalidams ir gaus valstybės pašalpas. Po tokio Darbo ministerijos sprendimo Graikijoje kilo pasipiktinimo banga. Visuomenė nesugebėjo suprasti, kokios yra tokio sprendimo priežastys. Šiuo metu šalį ištikusi gili finansinė krizė ir net labai sunkiems ligoniams neužtenka lėšų. Todėl Vyriausybės sprendimas remti tuos, kurie iki šiol buvo laikomi nusikaltėliais arba iškrypėliais, žmones piktina. Graikijos nacionalinė neįgaliųjų konfederacija šį Darbo ministerijos sprendimą pasmerkė viešai. Jie pateikė faktus, kad diabetikams, kuriems per dieną reikia 4 kartus leistis insuliną, pripažįstamas 10 proc. invalidumas, žmonėms su persodintomis širdimis - 80 proc., o pedofilams - 35 proc.

Pedofilų partija PNVD

2006 m. Olandijoje buvo įsteigta pedofilų partija. Jų „politinė“ programa buvo: sumažinti seksualiniams santykiams tinkamą vaikų ir paauglių amžių nuo 16 iki 12 metų, legalizuoti vaikų pornografiją bei seksą su gyvuliais. Pasivadinusi Broliškos meilės, laisvės ir įvairovės partija (PNVD) ši organizacija savo įstatuose teigė, kad jų pagrindinis tikslas yra iš pradžių sumažinti seksualiniams santykiams tinkamą amžių, o vėliau jį iš viso panaikinti. Partija ir jos lyderis Adas van Bergas (Ad Van Berg) siekė, kad pedofilija taptų diskusijų objektu. Partijos programa: pasiekti, kad už vaikų pornografijos laikymą nebebūtų baudžiama, pornografiją transliuoti atvirai per televiziją ir net dieninėse programose (ribojama turėtų būti tik smurtinė pornografija), kad net mokyklose būtų seksualinis auklėjimas mažamečiams vaikams, o 16-os sulaukę paaugliai turėtų teisę filmuotis pornografiniuose filmuose. Seksas su gyvuliais turi būti legalus, o gyvulių teisės - panaikintos. Be to, ši partija pasisakė už teisę kiekvienam pasirodyti nuogam viešai.

Olandijos teismo sprendimas: pedofilų partijos egzistavimas neprieštarauja Konstitucijai. Natūralu, kad įsikūrus tokiai partijai konservatyviosios Olandijos jėgos sunerimo. Oficialiame Europos Parlamento tinklalapyje, Parlamentinių klausimų skyriuje, galima rasti dokumentą, kuriame keliamas klausimas apie šios partijos teisėtumą (dok. „Constitutional recognition of the „Brotherly Love, Freedom and Diversity PNVD“ paedophile party in the Netherlands“). Tačiau čia pat skelbiamas ir dokumentas, kuriame nurodoma, kad Olandijos teismas šį klausimą apsvarstė ir nutarė, kad PNVD partija, nors jos nuostatos prieštarauja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijai, kaip politinė organizacija yra teisėta. Pedofilų partija PNVD gyvavo iki 2010 m.

Lietuvoje - įtarimą keliantis scenarijus

Atrodo, kad pamažu požiūrį į pedofiliją švelninanti propaganda atkeliauja ir į Lietuvą. Visi žinome plačiai nuskambėjusį faktą, kad prieš porą metų Seimui priėmus Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymą, įstatymui buvo pasipriešinta pačiame Europarlamente. Reikia priminti, kad pagal šį įstatymą nepilnamečiams neigiamą poveikį darančia informacija Lietuvoje laikoma tokia informacija, kuria skatinamas smurtas, žiaurumas, agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius, iškreipiami šeimos santykiai ir paniekinamos jos vertybės. Sužinojęs apie Lietuvos ketinimus priimti tokį įstatymą, europarlamentaras D.Konas-Benditas (D.Cohn-Bendit) asmeniškai kreipėsi į EP pirmininką Ježį Buzeką (Jerzy Buzek), prašydamas pareikšti Lietuvai protestą ir teigdamas, kad šis įstatymas prieštarauja žmogaus teisėms. „Vikipedijos“ enciklopedija D.Koną-Benditą pristato kaip žydų kilmės Prancūzijos ir Vokietijos politiką, einantį vieno iš pirmininkų pareigas EP Žaliųjų frakcijoje bei Europos laisvajame aljanse.

Natūraliai kyla klausimas, kodėl D.Konas-Benditas taip susidomėjo šiuo įstatymu, kad net ryžosi kištis į svetimos valstybės reikalus. Pasirodo, jaunystėje jis pats buvo kaltinamas pedofilija. Kai 2004 m. jis buvo išrinktas į EP, kilo skandalas, nes į visuomenės akiratį pakliuvo 1975 m. išleista jo knyga „The Big Madness“, kurioje jis aprašo, kaip dirbdamas vaikų darželio auklėtoju sueidavo į seksualinius kontaktus su auklėjamais vaikais. Tuo metu jis gyveno Vokietijoje ir dirbo alternatyviame vaikų darželyje, nes už komunistines riaušes buvo išvarytas iš Prancūzijos.

Kodėl tokie žmonės dirba EP?

Kiekvienam blaiviai mąstančiam žmogui yra sunku suvokti, kaip tokie žmonės kaip D.Konas-Benditas gali būti renkami į EP. Taip pat stebina, kad vetuodamas plačiai nuskambėjusį įstatymą jo spaudimui pasidavė tuometis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Negi profesionaliam politikui buvo sunku sužinoti, kokios jėgos šį protestą inicijuoja? Argi apie tokius kaip D.Konas-Benditas nežino šiandieniniai Lietuvos europarlamentarai? O jeigu žino, tai kodėl apie tai neinformuoja rinkėjų arba tų Lietuvos įstatymų leidėjų, kuriems dėl kalbos barjero tam tikra informacijos dalis neprieinama? Tai sunkūs klausimai, tačiau visuomenė į juos turi gauti atsakymus.