Apšilę pabėgėliai išsilakstė į Vakarus

Dar 2002 metų rudenį Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendė, kad uostamiestyje turėtų būti vykdoma pabėgėlių ir prieglobstį gavusių užsieniečių integracijos programa.

Šią funkciją politikai pavedė biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui.

2006 metų pradžioje pastarojo darbuotojai jai vykdyti iš specialaus Europos Sąjungos pabėgėlių fondo gavo per 425 tūkst. litų.

Tų pačių metų antroje pusėje uostamiestyje duris iškilmingai atvėrė pabėgėliams skirta dienos užimtumo tarnyba.

Išsinuomotose ir puikiai įrengtose jos patalpose suaugusių pabėgėlių laukė kompiuterių klasė, jų vaikų - žaidimų kampelis. Įrengta ir virtuvėlė.

Tuo metu Klaipėdoje gyveno daugiau nei pusšimtis prieglobsčio Lietuvoje paprašiusių asmenų. Didžioji jų dalis - čečėnų tautybės.

Nors ši programa turėjo gyvuoti mažiausiai penkerius metus, minėtos tarnybos duris tyliai užverti teko jau po poros metų.

„Ji veikė tol, kol buvo pabėgėlių. Kur jie vėliau dingo? Pabėgo. Kas grįžo į tėvynę, kas patraukė toliau į kitas Europos valstybes“, - neslėpė Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.

Jos teigimu, prasidėjus ekonominei krizei imta taupyti šalies biudžeto lėšas, tad labai stipriai apkarpyti ir pabėgėliams skirti pinigai bei pašalpos. Dėl to Lietuvoje likti jiems pasidarė nebenaudinga.

„Jie paprasčiausiai paskaičiavo, kad kokioje Prancūzijoje ar Norvegijoje mokamos didesnė pašalpos, ir išvyko. Kaip mes juokaujame, padėjome pabėgėliams integruotis ne Lietuvoje, bet užsienyje“, - sakė D.Stankaitienė.

Dalis pabėgėlių patys nepanoro integruotis ir atsisakė mokytis lietuvių kalbos, dalyvauti užimtumo programose bei bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Bendros kalbos su užsieniečiais rasti nepadėjo ir kultūriniai skirtumai bei žinių stoka.

Nors šiuo metu uostamiestyje nėra nė vieno pabėgėlio, Klaipėdos miesto socialinės paramos centro vadovė nesutinka, kad pusė milijono litų išleista veltui.

„Tuo metu jiems buvo teikiama stipri parama - nuomojami butai, apmokamos komunalinių paslaugų išlaidos, garantuojamas socialinis draudimas, kompensuojamos vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo išlaidos, mokamos pašalpos, rengiamos ekskursijos ir įvairiausi kursai. Nuo 2003 metų sausio mes padėjome per 80 Klaipėdos mieste atsidūrusių pabėgėlių“, - tvirtino D.Stankaitienė. Net lietuviais šalyje taip nesirūpinama!

Pabėgėlių išvykimas praturtino socialinės paramos centrą, nes jam atiteko visas dienos užimtumo tarnybos turtas.

Šių metų gegužę Klaipėdoje įkurto Infocentro migrantams darbuotojai mano, kad pabėgėliai tarnybą užmiršo ir dėl to, jog joje negaudavo jiems reikalingos pagalbos.

Kad tai tiesa, galima spręsti vien iš to, jog už gautus pinigus tarnyba ketino supažindinti pabėgėlius su lietuvišku folkloru, mokyti juos liaudies šokių ir dainų, rengti įvairius meninės saviraiškos užsiėmimus.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"