Anoniminiai alkoholikai - vienas kitam kaip veidrodis

Taip uostamiesčio AA klubo "Garstyčios sėkla" nariai pasirengę sutikti visus, kurie nori išbristi iš alkoholio liūno ar padėti kitiems siekti blaivybės, susipažinti su taikoma sveikimo programa.

Anoniminiai alkoholikai - tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, norėdami padėti sau ir kitiems sveikti nuo priklausomybės alkoholiui. AA nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio. Išsilaikoma iš savo pačių įnašų. AA draugija nesusijusi su jokiomis sektomis, tikybomis, politika, organizacijomis, neremia jokių judėjimų ir jiems neprieštarauja.

"Mūsų pagrindinis tikslas - būti blaiviems ir padėti kitiems alkoholikams pasiekti blaivybę", - sako anoniminiai alkoholikai. Vienintelė sąlyga būti draugijos nariu - noras mesti gerti.

Deja, atviras anoniminių alkoholikų grupės susitikimas, kuriame buvo laukiami ir problemų turinčių žmonių artimieji, darbdaviai, socialiniai darbuotojai, dvasininkai bei kiti alkoholizmo problemai neabejingi žmonės, visuomenės nesudomino. Vėjuotą sekmadienio vakarą "Garstyčios sėklos" grupė nepasipildė nė vienu nauju nariu.

Grupės nariai pripažino, jog naujas žmogus pasirodo ne taip jau dažnai. Kartais atkeliauja iš Priklausomybės ligų centro, o kartais ir iš gatvės - jau visai prispaustas.

Jaučiasi žmogumi

"Aš esu Vaidas (vardas pakeistas) ir aš alkoholikas", - taip tarsi filmuose savo pasakojimą pradeda vienas iš AA klubo "Garstyčios sėkla" narių. Vaido tėvas taip pat buvo alkoholikas. Pastarasis su negeriančia žmona susilaukė keturių vaikų, tačiau, Vaido teigimu, jis vienintelis paveldėjo blogąjį tėvo įprotį: "Kai pradėjau vartoti, pajaučiau, kad elgiuosi lygiai taip pat, kaip tėvas. Išgėręs draskydavausi, ko blaivam nebūdavo. Jaučiau, kad kažkas negerai, bet nesuvokiau, kad esu alkoholikas."

Vaidas pasakojo kreipęsis pagalbos. Bet ne dėl to, kad manė esąs jos reikalingas, o dėl pirmosios žmonos. Vyras buvo užsikodavęs nuo alkoholio, tačiau jokie kodai nepadėjo. Galų gale žmonos paskatintas pradėjo domėtis AA. Tiesa, noras išgerti vis dėlto buvo stipresnis, nes Vaidas, susižinojęs AA grupės susirinkimo laiką, specialiai atvykdavo kitomis dienomis ir bandė įtikinti žmoną, kad jokie susirinkimai nevyksta.

Galų gale jis atsidūrė Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje, Priklausomybės ligų skyriuje. Tačiau net ir po pusantrų metų blaivybės Vaidas frazę "Aš esu alkoholikas" sakydavo tik dėl to, kad taip reikėjo. Galų gale jis atsidūrė Šilutės AA klube, kur pasijuto žmogumi, nes jį priėmė tokį, koks jis yra. Atvykęs dirbti į Klaipėdą, taip pat negalėjo praeiti pro šalį - AA susirinkimo vieta jį traukė, nors jau ilgą laiką buvo blaivas.

Greitai bus vienuolika metų, kai Vaidas negeria: "Aš jaučiuosi žmogumi. Dabar suprantu, kad vienas negeriantis alkoholikas gali padėti daugybei žmonių."

Palaužė skyrybos

Alma (vardas pakeistas) išgėrinėti pradėjo iš mažo miestelio atvykusi studijuoti į Kauną: "Neliko mamos kontrolės, o dar 73-ieji - gėlių vaikai, Romas Kalanta, "Hiperbolė"... Gyvenimas vežė. Pradžioje buvo tik raudonas vynas. Ilgainiui norėjosi daugiau. O mama išvažiuojant sakė: "Saugokis trijų dalykų - alkoholio, rūkymo ir bernų." Deja, nė vieno iš jų išvengti nepavyko."

Alma įsisuko į linksmybes ir pagrindinis atvykimo tikslas - studijos - ėmė tolti. Merginai atrodė, kad pasirinko ne tą dalyką, kad viskas ne taip. Jai norėjosi bėgti. Po dviejų kursų Alma grįžo pas mamą. Žadėjo padėti slaugyti sergančią sesutę, bet ir vėl pradėjo gerti. Paslapčia, su kaimyne. Almai ir vėl ėmė atrodyti, kad ji be galo nelaiminga, kad visas gyvenimas liko Kaune.

Taip ir blaškėsi po gyvenimą. Baigusi mokslus Šiauliuose gavo paskyrimą ir vėl grįžo į Kauną, po metų - vėl į Šiaulius. Mama pasimirė, o Almai jau dabar iš tiesų teko prižiūrėti sergančią sesutę. Ji pradėjo jaustis dar nelaimingesnė, o savo skausmą kasdien skandindavo alkoholyje.

"Ištekėjau. Gimė vaikas. Nemokėjau būti nei motina, nei žmona. Man buvo sunku ir aš vėl kentėjau. Vyras mane nuo gėrimo sulaikydavo, bet per balius įsigudrinau išgerti tik šiek tiek mažiau nei jis, kad nieko nesuprastų. Po dešimties metų galų gale išsiskyrėme. Tai mane sugniuždė. Pradėjau gerti viena, po darbo. Ir tai vis intensyvėjo", - pasakojo Alma.

Prieš darbo dienos pradžią moteris traukdavo į stoties bufetą išlenkti bokalo alaus, darbe stalčiuje laikydavo alkoholio ir slapta išsmukdavo į tualetą jo gurkštelėti. Ir visą laiką apsimesdavo, kad jos niekas nemato. Deja, viskas buvo atvirkščiai.

Almą guldė į įvairias ligonines. Ji nesipriešindavo. Išeitį matė tik vieną. Pasitraukti iš gyvenimo bandė penkis kartus.

Kai galų gale moteris atsidūrė ten, kur taiko vadinamąją Minesotos programą, nesuprato, kokią dovaną gavo. Nors bandė sveikti, alkoholį vis dar vartojo.

"Per 22 gėrimo metus alkoholis padarė įtaką mano protui. Aš nebesuvokiau realybės. Lūžio taškas buvo tada, kai vieną kartą rūkiau balkone ir suvokiau, kad mano socialinis, finansinis gyvenimas yra nulis, neturiu draugų, nėra pinigų, nesiseka jokioje srityje. Suvokiau, kad arba turiu paskutinį kartą mirtinai nusigerti, arba reikia kažką keisti", - pasakojo Alma.

Moteris nusprendė keistis. Ji atėjo į AA grupę, išgirdo ryžtingus žmones, kurie sakė, kad yra laimingi. Ji taip pat norėjo būti laiminga, tačiau niekaip nesugebėjo rasti būdų. Galų gale Alma suprato, kad žmonės, kuriems pavyko, programą priėmė visa širdimi, o ji pati laukė, kol programa pati ateis, kol kažkas kitas ims ir kažką padarys.

"Pagaliau supratau, kad tai yra grandinė. Kažkas pasidalino patirtimi su manimi, aš pasidalinau ja su kitu, tas kitas - dar su kažkuo. Šiandien man yra gerai. Esu laiminga", - sako Alma.

POŽYMIS. Vienas iš priklausomybės nuo alkoholio požymių - abstinencijos sindromas, kuomet net ir kankinant baisioms pagirioms norisi išgerti.

Alkoholis išlaisvindavo

Vilmantas (vardas pakeistas) visada dėl savo alkoholizmo problemos kaltino kitus: "Galvodavau, juk vaikystėje buvau labai geras vaikas. Vadinasi, kalti tėvai, mokykla, aplinka. Tiktai šiandieną aš suvokiu, kad aš ir buvau tas, kuris įbrido į šį liūną."

Vilmantui pirmieji išgėrimai davė laisvę, mat blaivas vaikinas nuolat kompleksuodavo. Visišką laisvę jis pajuto išvažiavęs studijuoti į institutą. Vienas iš įspėjimų buvo draugo gimtadienis, kuriame jis atsibudo prie tuščio stalo. Visi draugai buvo dingę, į jį žiūrėjo pikti draugų tėvai.

"Supratau, kad kažkas ne taip. Bet, būdamas 24-erių, grįžęs iš armijos, po kiek laiko pajutau, jog be alkoholio negaliu gyventi. Aplinkiniai pradėjo kelti sąlygas, aš visiems žadėjau, jog pasitaisysiu, tačiau tai ir liko pažadais", - pasakojo Vilmantas.

Jis bandė tvarkytis - lengvino geriamus gėrimus, vakarėliuose praleisdavo keletą taurelių, kad nebūtų pats pirmasis "nusitašęs", kartais sustodavo visai - kokiam mėnesiui. Per tą mėnesį imdavo galvoti, kad štai - pagaliau išmoko gerti.

"Deja, pragėriau šeimą, darbas ėmė man trukdyti, todėl jį mečiau. Gyvenau tam, kad gerčiau. Pasitraukti bandžiau tris kartus", - pasakojo Vilmantas.

Vis dėlto atėjo toks momentas, kai vyras suvokė, jog reikia ieškoti pagalbos. Taip atsirado AA grupėje.

"Nuo pat pirmo atėjimo nebenorėjau gerti. Man sekėsi. Sustojau, tačiau gyvenimas vis vien nesitvarkė. Visi žmonės, kaip ir girtam, taip ir išblaivėjusiam atrodė blogi, dėl visko kalti. Taip nutiko todėl, kad iki tol gydžiausi manydamas, jog esu sveikas žmogus, nemačiau savo problemos. Tik po žingsnių programos man paaiškėjo - visų problemų šaknys esu aš pats", - sakė Vilmantas.

Tai - lėtinė liga

Gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis tikina, jog priklausomybė nuo alkoholio - tai lėtinė liga. Ją diagnozuoti žmogui, neturinčiam specialaus išsilavinimo, nėra lengva, tačiau pastebėti simptomus galima. Alkoholikui išsivysto rato aplenkimo simptomas - jis skuba išgerti ir skubina kitus, taip pat praranda situacijos kontrolę, nebekontroliuoja savęs ir kiekybiškai.

Vienas iš ryškiausių simptomų - abstinencijos sindromas. Sveikas išgeriantis žmogus, kiek padauginęs, kitą rytą kankinamas pagirių į alkoholio pusę negalės net pažiūrėti. Tuo tarpu alkoholikas, nors jam ir labai bloga, ir toliau norės išgerti. Taip pat vienas iš simptomų - daugiadienis alkoholio vartojimas. Tiesa, A. Slatvickis įspėja - nustatinėti priklausomybę alkoholiui jokiais būdais negalima tik pagal vieną ar kitą simptomą.

Kadangi priklausomybė nuo alkoholio - lėtinė liga, ja sergama visą gyvenimą. Tai reiškia, kad būti nebe alkoholiku jau nepavyks. Alkoholio toks žmogus jau niekada nebegalės vartoti taip, kaip normalūs žmonės. Alkoholis pakeičia organizmą.

AA grupės padeda

Gydytojo psichiatro teigimu, taikomi įvairūs gydymo nuo priklausomybės alkoholiui metodai. Pagrindinis jų - psichoterapija. Vienas iš psichoterapijos metodų yra ir vadinamasis užkodavimas. Iš tiesų, pasak A. Slatvickio, užkodavimas nėra nei kokie nors burtai, nei užkalbėjimai. Tai ne kas kita, kaip psichoterapijos būdas, sujungiantis keletą skirtingų metodų.

Anot A. Slatvickio, AA grupės taip pat yra efektyvu. Pirmiausia mechanizmas suveikia dėl to, kad tų grupių nariai vienas kitam nemoralizuoja. Tiesiog suveikia veidrodžio principas. Vienas alkoholikas pasakoja savo istoriją, o kitas klausydamasis galvoja, jog ir jam taip buvo. Taip, per kitą, žmogus pamato ir savo problemas. Pagaliau suvokia, jog jeigu tas, pasakojantis istoriją, panašią į mano, sako, jog yra alkoholikas, vadinasi, ir aš toks pats.

Apie AA klubus

AA draugijos pradžia laikoma 1935-ųjų birželio 10-oji. Problemų dėl gėrimo turėjęs amerikiečių daktaras atsidūrė bare po netrumpo blaivybės laikotarpio ir užsimanęs vėl išgerti ėmė ieškoti tokių pačių kaip jis. Perskambinęs visas miesto bažnyčias jis su kunigo pagalba rado tokį žmogų. Susitikę jie kalbėjosi valandų valandas. Niekas nepamokslavo, neįtikinėjo, tiesiog dalinosi savo istorijomis. Vėliau imta ieškoti daugiau žmonių, taip pat norinčių mesti gerti. Pamažu vienas susitikimas virto pasauline draugija.
Šiuo metu pasaulyje veikia per 104 tūkst. AA grupių, kuriose lankosi daugiau nei 2 mln. žmonių.
Pirmoji anoniminių alkoholikų grupė Lietuvoje duris atvėrė 1988 m. Šiuo metu Lietuvoje veikia 125 AA grupės (Klaipėdoje - 4), taip pat 12 lietuviškų AA grupių yra užsienyje. Užsiėmimus lanko apie 3 500 žmonių.
Anoniminiai alkoholikai sveiksta pagal 12 žingsnių programą.

"Garstyčios sėkla"

AA grupė "Garstyčios sėkla" renkasi pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais 19 val. Kretingos g. 40 (šv. Kazimiero bažnyčios rūsys). Tel.: 8 609 72602. Klaipėdoje taip pat veikia AA grupės "Kablys" (Rumpiškės g. 6, Marijos Taikos Karalienės bažnyčia), "Krantas" (rusų k., Pylimo g. 2, Liuteronų-evangelikų bažnyčios rūsys) ir "Prošvaistė" (Smiltelės g. 9, rūsys).