Tiesiog sustokite
Kai šaukiate ant vaiko, sustokite sekundei ir atidžiai į jį pasižiūrėkite. Ką jūs matote? Susigūžusį padarėlį, kuris laukia tik vieno: kad tai greičiau pasibaigtų.
Kodėl suaugusieji taip elgiasi? Todėl, kad nesąmoningai siekia vaiko baimės. Ji maloni. Toks dėsnis: pasikartojančios gyvenimo situacijos teikia malonumo. Antraip jos nesikartotų. Žinoma, mes taip nesielgiame tyčia. Tačiau kadaise, vaikystėje, sugėrę savąją baimės dalį, bandome jos nusikratyti gąsdindami savo vaikus.
Keiskitės
Pakeisti tai, kas iš vaikystės įaugę į pasąmonę, labai sunku. Kad pasikeistum, privalai pažvelgti į save iš šalies, pasibaisėti, atleisti sau ir galiausiai save pamilti.
5 žingsniai
Pirmas. Pamatykite save tą akimirką, kai imate rėkti. Pamatėte? Pasibaisėjote? Tuomet nutilkite.
Antras. Nekaltinkite savęs. Neieškokite sau pateisinimų. Neieškokite kaltų. Jūs rėkėte, nes patys taip pasirinkote. Tarkime, kad iki šios akimirkos nežinojote, jog yra ir kitų būdų paveikti vaiką.
Trečias. Dabar, kai žvelgiate į save be kaltinimų ir savigailos, kai sąmoningai ir blaiviai vertinate situaciją, pats laikas savęs paklausti, kodėl jūs rėkiate. "Ar mano protrūkio priežastis tikrai yra poelgis, kurį padarė vaikas? Kas, kieno mintys, poelgiai, baimės yra tikroji mano isterijos priežastis?" Pagalvokite apie tai. Atsakykite.
Ketvirtas. Dabar pateikite sau kitą klausimą: "Ko aš siekiu?" Ar rėkimu galiu pakeisti situaciją? Ar tai pats efektyviausias būdas pasiekti savo tikslo?
Penktas. Jūs sustabdėte savo riksmą, atsiprašėte mažylio arba paauglio (amžius nesvarbu), atsakėte sau į klausimus ir padarėte išvadas. Neduokite sau priesaikų ir pasižadėjimų, neprisiimkite per didelių įsipareigojimų, nesistenkite būti idealūs. Jeigu visa tai darote, vadinasi, neatleidote sau.
Kad atprastumėte rėkti ant vaiko, pakanka pamatyti save protrūkio akimirką. Pamatyti ir sustabdyti. Kaskart jums pavyks vis geriau.
Vaiko akimis
Vaikui pakeltas tonas neperduoda jokios informacijos. Jis suglūma, nes negali suprasti, kodėl tokia rūpestinga mama ar tėtis staiga pavirto žvėrimi. Mažylis nesuvokia šios metamorfozės tikslo. Jis negali pažvelgti į pasaulį per tėvų baimių ir kompleksų prizmę. "Aš žaidžiau, tada mama pradėjo šaukti", - maždaug taip situaciją nusakytų vaikas. Kitaip tariant, mama šaukia todėl, kad taip reikia JAI.
Paklauskite savo vaiko, kada jūs jam nepatinkate. Paklauskite, kodėl, jo manymu, susiklosto tokia situacija, ir ką būtų galima padaryti, kad taip nenutiktų. Jūs išgirsite įdomių ir labai naudingų dalykų.
Ramus balsas, sklindantis iš tvirto ir pasitikinčio savimi žmogaus, daugybę kartų efektyvesnis už isterišką rėkimą. Kalbėdami tyliai, jūs turite galimybę girdėti - save ir vaiką.
Jekaterina Manukovskaja, psichologė psichoterapeutė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą