Psichologo konsultacija. "Nebežinau, ką jai jaučiu..."

VE.lt

2012-06-16 00:01

"Laba diena. Nebežinau nė kur kreiptis... Man 20 metų. Draugauju su mergina (jai 17 metų) jau beveik metus. Nežinau, kas atsitiko, tačiau kartais kažkodėl atrodo, kad nebenoriu būti su ja. Anksčiau ji vis norėdavo skirtis, o po keleto valandų apsigalvodavo. Praėjusį rudenį panoro grįžti pas savo buvusį, mane išdavė, tačiau paskui sakė supratusi, kad mane myli ir be manęs jai sunku. Iš pradžių jos nepriėmiau, bet po to vėl pradėjau draugauti. Praleisdavome labai daug laiko, pasivaikščiojimai, pasisėdėjimai parke ir t. t., tačiau kažkodėl pats pajutau, kad nemyliu jos. Palikau ją, bet ir vėl ją susigrąžinau, ir vėl buvo gerai, ir paskui vėl apniko abejonės... Man iš tiesų ji rūpi, bet keista, kad, pavyzdžiui, sėdime, kartu žiūrime filmą, jačiuosi laimingas, ir staiga toks sąmyšis viduje... Prieš savaitę nusprendžiau su ja pasikalbėti atvirai, pasakyti, ką jaučiu, bet tai nieko nepakeitė. Ji beveik nieko nepasakė, nors aš kalbėjau, atrodė, valandų valandas. Pasakiau, kad mums reikia pabūti atskirai, gal pamatysime, ką vienas kitam jaučiame. Ne kartą ji yra sakiusi, kad nusižudys, tada atkalbėjau, tačiau po šito išsiskyrimo parašė žinutę, kad bandė tai padaryti. Nežinau, ar tai tiesa, bijau klausti jos mamos. Mano paties tėvas pasikorė, kai man buvo 9 metai. Man sunku matyti ją tokią, kankinasi, daug verkia. Nebesuprantu, ką jaučiu, nebežinau net ką veikiu šitoj žemėj. Gyvenimas atrodo pilkas, nebematau jame laimės, tik skausmą. Gal bent jūs pakreipsit teigiama linkme?.. Iš anksto ačiū už man skirtą laiką. Giedrius."

Vilma Mažeikienė, psichologė psichoterapeutė

Sveiki,

abu esate dar labai jauni. Tad natūralu, kad bendraudami tarpusavyje patiriate įvairių sunkumų. Taip kaupiate savo gyvenimišką patirtį, kuri būtina bręstant kaip asmenybei.

Jūsų aprašyta konktreti situacija labai paini. Joje yra daug neaiškumo. Viena aišku, kad tiek Jūs, tiek Jūsų mergina kenčiate nuo tokių nestabilių tarpusavio santykių. Jie neatneša laimės, saugumo, tvirtumo, kurio abu tikitės vienas iš kito. Verta atkreipti dėmesį į nuolat Jumyse prabundančias abejones. Abejonės - tai signalas, kad kažkas negerai Jūsų tarpusavio santykiuose. Abejonės - tai kaip kelio ženklai, kurie rodo Jums kryptį. Jos niekada neatsiranda iš niekur. Jos visada turi tam tikrą rimtą pagrindą, t. y. siunčia jums svarbią žinią, kurią privalote iššifruoti, kad suvoktumėte save bei savo tikruosius jausmus, galiausiai išdrįstumėte padaryti tvirtą pasirinkimą.

Laiško pabaigoje išryškėjo dar viena labai svarbi tema - tai gyvenimo prasmės tema. Jūs pradėjote nebesuprasti, ką veikiate šioje žemėje. Tai rodo, kad išgyvenate rimtą egzistencinę krizę, susijusią su savo vietos šioje žemėje paieška. Tai normalu ir natūralu. Panašias krizes išgyvena kiekvienas iš mūsų. Jos yra mūsų dvasinio augimo prielaida. Tokių krizių paskirtis - atrasti savo prasmes, vertybes, tikslus, kurių pagrindu galima būtų formuoti savo gyvenimą bei jį įprasminti.

Tad Jūs išgyvenate išties sudėtingą periodą, kuris pilnas abejonių, nusivylimo, vidinio chaoso bei prieštaravimų. Esate sutrikęs. Kad galėtumėte palengvinti šį periodą ir konstruktyviai išspręstumėte iškilusias problemas, rekomenduočiau kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Jis padėtų Jums susigaudyti savo jausmuose, išgyvenimuose, prieštaringose mintyse bei atrasti savus atsakymus į Jums svarbius klausimus.