Kur dėti savo pyktį?

Į jūsų klausimą atsako psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė.

Atsiradęs pyktis - tai signalas, kad kažkas jūsų gyvenime negerai. Nepatenkinami svarbūs jums poreikiai. Reikėtų ne kovoti su savo pykčiu, o pirmiausiai išsiaiškinti, iš kur jis kyla. Akylai save stebėkite įvairiose situacijose: kažkur turi būti jūsų pykčio šaltinis. Pyktis šiaip iš niekur nieko neatsiranda. Tik išsiaiškinus priežastis, galima pagalvoti apie tinkamus jo išreiškimo būdus.

Neturėtumėte savęs smerkti už tai, kad pykstate. Tai normalus, natūralus jausmas, kurį išgyvena kiekvienas. Jei pykstate, vadinasi, turite teisę pykti. Gerai ar blogai yra ne tai, kad mes pykstame, bet tai, kaip tai išreiškiame: konstruktyviais ar destruktyviais būdais. Iš jūsų aprašytos situacijos matyti, jog būdas netinkamas.

Stebėkite save, kada būtent sukyla pyktis. Vos šį jausmą savyje aptiksite, mintyse kelis kartus pasakykite: "Aš pykstu." Kai įvardinate savo būseną, lengviau susitvardyti. Namiškiams irgi galite pasakyti: "Dabar esu piktas, todėl leiskite man kurį laiką pabūti vienam." Kuo labiau jaučiatės įniršęs, tuo labiau stenkitės kalbėti tylesniu balsu.

Jei nusiraminti nepavyksta, išeikite į lauką pasivaikščioti. Tai geriau nei šaukti ant namiškių.

Dar vienas būdas išlieti pyktį - plėšyti laikraščius. Galite namie paskelbti tokią tradiciją: kas pyksta - tas eina plėšyti popieriaus. Tam reikalui matomoje vietoje laikykite senų laikraščių krūvą. Tai ypač geras pavyzdys vaikams, kaip tvarkytis su pykčiu. Mažiesiems dar tinka pūsti balionus; galite pritaikyti ir sau.

Jei dažnai jaučiatės piktas ir pavargęs, pagalvokite apie reguliarų sportą. Jis geriausiai "ventiliuoja" susikaupusias neigiamas emocijas.

Vis dėlto prieš imdamiesi priemonių pykčiui valdyti pirmiau pasidarykite savo gyvenimo reviziją, kad turėtumėte supratimą, iš kur visa tai kyla.