Savo gyvenimo istorija dalijasi tinklaraštininkė, dviejų vaikų mama Vendi Visner (Wendy Wisner).
Teksto autorė Vendi Visner (Wendy Wisner), wendywisner.com. |
"Vaikystėje aš dažnai neapkęsdavau savo mamos. Ji sunkiai dirbo ir namo grįždavo iš nuovargio vos vilkdama kojas. Kartais užmigdavo tik peržengusi namų slenkstį. Prisimenu vakarienę, pašildytą mikrobangėje, ašaras ir riksmus. Kartais taip ant jos pykdavau, kad išplūsdavau bjauriais žodžiais. Tada ji verkdavo, ir aš verkdavau su ja...
Buvo ir gerų dienų. Po kiekvieno barnio mes susitaikydavome. Būdavo, mama pasodindavo mus su sese į automobilį ir veždavosi valgyti ledų. Kartais tiesiog važinėdavomės. Važiuodavome užmiestin pabūti gamtoje.
Aš mylėjau mamą. Ir aš ja žavėjausi. Ji buvo mano atrama. Ir nekęsti jos galėjau tik todėl, kad žinojau: jos meilė man besąlygiška. Galėjau ją skaudinti, nes žinojau: vis tiek ji bus su manim. Nepaisant tėvų skyrybų, ginčų dėl globos, depresijų ir sunkių dienų, mes su sese buvome laimingos.
Ar mus paveikė skyrybos? Be abejo. Bet mes užaugome nepriklausomos. Mes mokame pasirūpinti savimi ir viena kita. Galime pakovoti už save. Svarbiausia - mes mokame mylėti.
Mamos pastangas aš galėjau įvertinti tik tada, kai pati tapau mama. Skirtumas tik tas, kad aš turiu pagalbininką, savo vyrą, kuris kartu su manimi augina vaikus. Neįsivaizduoju, kaip mama susitvarkydavo viena. Kai buvau maža, tėvas buvo šalia, jis buvo geras tėtis. Kai gimė sesuo, mama jau buvo viena. Man buvo penkeri. Ar daug gali padėti penkerių metų vaikas?
Aš be galo dėkinga mamai. Nesu viena, bet daug mano draugių augina vaikus be vyrų. Užaugusi nepilnoje šeimoje, labai gerai suprantu, ką tai reiškia. Jeigu manęs paprašytų jas kaip nors palaikyti, aš joms pasakyčiau tik tiek: "Jūs susitvarkysite."
Jūs jau dabar susitvarkote. Taip, nesate idealios, bet idealių mamų ir nebūna. Vaikai jaučia, kaip juos mylite, ir tai yra svarbiausia. Net jeigu jums atrodo, kad skyrybos sugadino jiems gyvenimą, kad atėmėte iš jų kai ką svarbaus, - atminkite, vaikams svarbiausia - jūsų meilė.
Kartais jums gali atrodyti, kad vaikai visiškai nevertina jūsų pastangų. Jie rodo kaprizus, išveda jus iš kantrybės... Kartais jums norėtųsi, kad būtumėte du viename: kad vienas galėtų nusnūsti, kol kitas prižiūri vaikus.
Tačiau jūs susitvarkote. Jūsų vaikams viskas bus gerai. Jie turi jus.
Galbūt vaikai dabar jums nejaučia dėkingumo, bet patikėkite: darote svarbiausią darbą pasaulyje. Nekaltinkite savęs, kad jie auga be tėvo. Apsikabinkite savo vaikus ir gyvenkite toliau. Viskas bus gerai."
Rašyti komentarą