"Esu priklausoma nuo kito žmogaus"

Į klausimą atsakė psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė.

Sveiki. Manau, svarbiausia yra tai, ką jau padarėte: įvardijote pati sau savo problemą - kad esate priklausoma nuo kito žmogaus.

Pripažinti bet kokią priklausomybę - ar nuo alkoholio, ar nuo narkotikų, ar nuo konkretaus žmogaus - yra sunku. Bet tai pradžių pradžia. Toliau mes turime galimybę rinktis kryptį. Sveikimo link. Tad jūs jau kelyje.

Jums svarbu suprasti, kad priklausomi santykiai yra pirmiausia savo asmenybės atsisakymas. Klausimas: ar jums to reikia? Ar norite visą savo likusį gyvenimą nugyventi turėdama tokius santykius? Manau, ne, nes esate verta geresnių bei sveikesnių santykių.

Pabandysiu paaiškinti, kuo skiriasi santykiai, grįsti tikra meile, ir kuo yra grįsti liguisti santykiai.

Priklausomas žmogus - tai esantis kažkieno valioje, nelaisvas žmogus. Ir nors jam gali atrodyti, kad jis laimingas, susiliedamas su kitu žmogumi, tačiau be jo jis jaučiasi bejėgis. Tokiuose santykiuose nėra artumo ir pasitikėjimo, o emociniai protrūkiai, pvz., pavydas ar kontrolė, traktuojami kaip meilės išraiška.

Jei santykiai priklausomi, į juos kabinamasi net tuomet, kai jie tampa destruktyvūs.

Kuo dar skiriasi meilė nuo priklausomų santykių?

* Mylėdami žmonės gerbia kito žmogaus asmeninę erdvę.

Priklausomuose santykiuose asmeninės erdvės nėra, nes ji visaip ribojama ir pažeidžiama kontrole ir "perdarymu" pagal save.

* Besąlygiškai myli psichologiškai brandūs, savarankiški žmonės, jų santykiai grįsti geranoriškumu.

Priklausomi santykiai yra nebrandūs ir grįsti savininkiškumu.

* Mylintys žmonės realiai mato ir vertina vienas kitą, priima tokius, kokie yra, ir padeda vienas kitam dvasinėje srityje.

Priklausomuose santykiuose nėra realaus vienas kito matymo ir vertinimo, jie stabdo asmenybės augimą, nes nuolat reikalaujama atitikimo susikurtam idealui.

* Mylėdami žmonės noriai padeda vienas kitam, imasi atsakomybės ir už tai nieko nereikalauja.

Priklausomuose santykiuose žmonės orientuojasi į sandėrius, manipuliacijas ir išnaudojimą.

* Meilė veda į harmoniją - tai vienybė, išsauganti individualybes, kurios papildo viena kitą.

Priklausomuose santykiuose siekiama meilę uždaryti, paversti nuosavybe, sulaikyti iš baimės prarasti - nesuvokiant, kad meilė nėra statiška, kad ji nuolat kinta ir auga kartu su žmonių dvasiniu augimu.

* Meilė leidžia pajusti vidinę pilnatvę ir harmoniją gyvenime.

Priklausomybė sukuria vidinę tuštumą ir disharmoniją.

Kaltinti ką nors dėl priklausomų santykių sukeliamo skausmo - beprasmiška. Jei gyvenimas davė galimybę išeiti iš tokių santykių rato, reikia ja naudotis. Be abejo, lengva nebus. Kurį laiką skaudės, ir labai. Ištrinti iš atminties žmogų, kurį mylėjote, prie kurio buvote tiek stipriai prisirišusi, nebus paprasta. Tam reikia laiko. Bet tą laiką jūs galite išnaudoti savigarbai kelti.

Praktika rodo, kad į priklausomų santykių pinkles patenka žmonės, turintys žemą savivertę. Jie dažnai abejoja savo verte ir šliejasi prie stipresnių už save asmenybių, taip bandydami kompensuoti savo nevisavertiškumą.

Kodėl? Todėl, kad šalia stiprių asmenybių saugiau. Tačiau šis saugumas labai trapus. Kai stipri asmenybė pasitraukia - silpnos pasaulis subyra į šipulius.

Tuo momentu, kai jūsų pasaulis subyra į šipulius, jūs gaunate galimybę iš naujo save "susirinkti", susikurti naująjį "Aš". Tokią galimybę dabar turite jūs. Iš naujo pažinti bei pamilti save tokią, kokia esate, ir pakilti naujam gyvenimui.

Tai, kad yra bendras vaikutis, - ne bėda. Jūs jam dabar esate pavyzdys. Kildama iš sunkumų, nepasiduodama, jūs parodysite pozityvų pavyzdį savo vaikui.

Taigi sėkmės ir stiprybės.