Vilhelmina Ivanauskaitė: "Tikrasis komfortas - vidinė harmonija"

Vilhelmina Ivanauskaitė: "Tikrasis komfortas - vidinė harmonija"

Meno psichoterapiją ir hipnoterapiją savo praktikoje taikanti psichologė Vilhelmina Ivanauskaitė yra iš tų žmonių, kurie gyvena ir mąsto šiek tiek kitaip nei dauguma. Ji nežiūri televizoriaus, nesidomi politika, nesisieloja dėl krizės. Valgo tik vegetarišką, termiškai neapdorotą maistą, nevartoja alkoholio, nerūko. Kasdien medituoja, užsiima joga, sportuoja.

"Visa tai man teikia ypatingos ramybės. Tik savo vidinės harmonijos dėka mėgaujuosi komfortišku gyvenimu", - sako moteris.

Valgome tam, kad gyventume. Ar iš tiesų taip svarbu, ką būtent valgome?

Mityba tiesiogiai veikia mūsų fiziologiją, emocijas. Sunkus maistas, toks kaip mėsa, kiaušiniai atima iš žmogaus energiją. Nes tuomet pilvas yra užsiėmęs sunkiu darbu - to maisto virškinimu. Džiaukimės, kad net žiemą galime mėgautis persikais, mangais, abrikosais - tai fantastika! Ir kam kimšti į skrandį virto gyvūno mėsą, jei galime tų pačių baltymų gauti iš riešutų!

Kodėl tapote psichologe?

Vaikystėje, kaip ir daugumą vaikų, mane labai domino gamta, vabaliukai, varlytės teikė daug džiaugsmo... Trečioje klasėje supratau, kad norėčiau tapti gydytoja. Deja, mokykloje puikiais pažymiais negalėjau didžiuotis. Buvau išsiblaškiusi, sunkiai sukaupdavau dėmesį. Tiesa, paskutinėse klasėse pažymiai pagerėjo, bet medike vis tiek netapau.

Lankiau dailės mokyklą. Pamaniau: "Gerai, nelemta būti gydytoja - būsiu menininkė." Tėvai atkalbėjo. Jie sakė: "Visi menininkai - narkomanai, vargšai ir girtuokliai. Nelinkim tau tokio gyvenimo."

Baigiau Veterinarijos akademiją ir daug metų dirbau gyvūnų gydytoja. Dirbti man sekėsi, tačiau svajonė gydyti žmones nemirė. Ėmiau domėtis bioenergetika, masažo technikomis, o vėliau Vilniaus universitete baigiau psichologijos mokslus. Po to savarankiškai Londone, Birbeko universitete, studijavau meno psichoterapiją.

Kuo šis metodas ypatingas, kaip jis veikia žmogų?

Pasitelkiant meno terapiją - judesį, piešinius, galima atpažinti neigiamus procesus, kurie vyksta žmogaus pasąmonėje.

Kartais matau, kaip žmogus nori keistis. Matau, jog jis suvokia savo netobulumą, tačiau suvaldyti savęs negali. Todėl kad savo pasąmonės taip lengvai neperkalbėsi. Paviršutiniški teiginiai sau pačiam, deja, nepadeda.

O kas padeda?

Dvasinė praktika. Ji padeda mums savyje pakelti šviesos dažnį. Pozityvus tikėjimo dažnis ne tik suteikia dvasinių jėgų, bet ir sudegina ligas.

Ką reiškia "pozityvus tikėjimo dažnis"?

Kad tai paaiškinčiau, reikėtų pasitelkti kvantinę fiziką. Jeigu kam įdomi ši teorija, siūlyčiau perskaityti profesionalaus biologo ir filosofijos daktaro Bruce H. Lipton, Ph. D. knygą "Tikėjimo biologija". Šioje knygoje rasite atsakymus, kaip pažadinama sąmonės jėga, kuri išlaisvina materiją ir daro stebuklus.

Didžiausia žmogaus klaida yra manyti, kad esi genų auka, o ne savo likimo šeimininkas.

Kuo skiriasi psichoterapija nuo meno psichoterapijos?

"Skeptikai būna nustebę, kai piešinys tiek daug papasakoja apie juos..."

Psichoterapijoje veikia du asmenys: psichoterapeutas ir žmogus. O meno psichoterapijoje mes jau esame trys: aš, klientas ir priemonė. Kad ir kaip žmogus norėtų sąmoningai ar nesąmoningai maskuoti problemas, tos priemonės dėka - per rankų judesius, per piešinį jis atsiveria. O kas yra rankos? Tai savotiškas laidas, kuris išreiškia mūsų mąstymą.

Bet ne visi moka ir nori piešti.

Nebūtinai piešti. Galima lipdyti, karpyti, dėlioti nuotraukas. Priemonės nėra svarbios. Kita vertus, meno psichoterapijoje piešimas nėra paprastas piešimas, o karpymas nėra tik paprastas karpymas. Tai psichologinis gydymo procesas pagal specialią metodiką. Žmogus ne šiaip piešia savo malonumui, kad nusiramintų. Metodika yra kryptinga, ir skeptikai būna nustebę, kai piešinys tiek daug papasakoja apie juos...

Taip, pasitaiko, kas žmogus nemoka ir nenori piešti, tačiau ilgainiui juos užburia pats įsigilinimo į save procesas. Pajunta katarsį, palengvėjimą.

Ką galima nustatyti iš piešinio?

Analizuojant piešinį galima tiksliai nustatyti, kada žmogui atsitiko rimta trauma, negatyvus įvykis, lėmęs jo gyvenime esamą ligą ar psichologinę problemą. Tai įvertinus, galima veikti toliau.

O kas daroma toliau?

Papasakosiu pavyzdį iš savo praktikos. Pas mane atėjo moteris, jau senokai palaidojusi savo sutuoktinį. Laiko prabėgo daug, o ji vis nesiliovė verkusi. Psichoterapijos metu mes išsiaiškinome, kad iš tiesų ji verkia gailėdama savęs, savo beprasmiškai prabėgusio gyvenimo su juo. Ji nekentė savo vyro ir apverkė ne jį, o save. Ji verkė, nes nesiryžo jo palikti, kai buvo gyvas.

Psichoterapijos metu galima labiau pažinti save, savo emocijas, išmokti jas kontroliuoti, sužinoti, kad esama ir kitų elgesio modelių. Ir iš lėto jais naudotis. Tada gyvenimas pasikeičia iš esmės.

O kaip veikia hipnoterapija?

Žmogus įvedamas į transo būseną. Tai efektyvi pirmoji pagalba, tuomet, kai patiriami stiprūs emociniai išgyvenimai. Hipnoterapijos metodu gydomi vaikai, paaugliai, turintys mąstymo, asmenybės, elgesio, dėmesio sutrikimų.

Jūs juos hipnotizuojate?

Na, tai neturi nieko bendro su Rusijos "burtininko" Kašpirovskio metodais, kai užhipnotizuotieji skynė nesamas gėles ir rinko grybus, o visi žiūrintieji iš jų juokėsi...

Mano taikomoje hipnoterapijoje viena žmogaus dalis gali nuolat girdėti psichoterapeuto balsą, o kita dalis leidžiasi į malonią atpalaiduojančią kelionę į savo vidų.

Kai užmigdomas žmogaus sąmoningasis protas, atsiveria tiesus kelias į pasąmonę, kuri yra nelyginant kietasis diskas: archyvuoja visą informaciją apie žmogų jau prieš pradedant gyvybę.

Įsivaizduokime moterį, kuri laukiasi vaikelio, o supykęs vyras jai lepteli: "Nereikia man to tavo vaiko". Jeigu jis po mėnesio ir apsigalvos,o santykiai šeimoje normalizuosis, vaiko pasąmonė šį sakinį jau užfiksavo kaip neigiamą agresyvų įvykį.

"Susikurti harmoniją savo viduje - štai kas yra tikrai komfortiškas gyvenimas."

Tokie neigiami įspaudai turi įtakos žmogaus gyvenimui. Todėl dažnas nesupranta, kodėl daro klaidą po klaidos, kodėl jį kamuoja tam tikri išgyvenimai. Naudojant hipnoterapijos metodą pačiu švelniausiu būdu atsikratoma tų įspaudų.

Šios terapijos aš mokiausi iš šios srities profesionalų Maskvoje. Ateity planuoju tobulintis Amerikoje. Norėčiau įvaldyti klinikinę hipnoterapiją, kuri yra labai efektyvi. Pavyzdžiui, klinikinės hipnoterapijos metu moterys gali be skausmo gimdyti. Taip pat ir dantų rovimas gali būti absoliučiai be skausmo.

Ką jūs pati darote, kad išvengtumėte skausmo?

Man dvasinė praktika būtina, kad išsivalyčiau savo klientų problemas. Visiems mums reikalinga kasdienė psichohigiena. Aš pati sau taikau savihipnozę. Tai yra puikus būdas suteikti sau energijos, pailsėti. Hipnoterapija gydo ne tik emocines problemas, bet ir ligas, kurių nesugeba įveikti tradicinė medicina. Bet esama ligų, kurioms hipnoterapija netinka. Tai šizofrenija, asmenybės susidvejinimas.

Vilhelmina, ar egzistuoja žmogaus laimės receptas?

Žmonės save mėgsta vadinti mąstančiomis būtybėmis, tačiau dauguma jų iš tiesų yra savo emocijoms, silpnybėms tarnaujančios būtybės. O emocijas žmonės susikuria patys. Jos tiesiogiai veikia kūną. Jei sugebate savyje įsivaizduoti šviesą - jūsų lūpos nejučia ims šypsotis. Kai nusišypsosite - iškart viduje palengvės.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder