Vilhelmas Dundulis: "Viliuosi medžioti kartu su vaikaičiu"

- Tikrai užaugau girios pakraštyje, netoli Kupiškio. Mane anksti pasiėmė tėvas į medžioklę, vėliau, kai mano sūnui suėjo aštuoniolika - kartu išėjome į mišką. O dabar, kai jau daugiau negu tris dešimtmečius gyvenu uostamiestyje, traukiam į medžioklę prie Tytuvėnų, netoli Varnių. Ten labai gražios, kalvotos vietos. Tik šiose vietose mažai kiškių. Išvažiuojame iš Klaipėdos septintą valandą ryto, kai pasiekiame savo plotus, matyti visos miško grožybės aušroje.

- Sausio paskutinįjį savaitgalį baigsis aktyvusis medžioklės etapas. Kokio laimikio tikitės?

- Turėtų būti šernas. Smagu būtų ir kiškį parsivežti, tuo labiau, kad tai retas gyvūnėlis tuose plotuose.

- Medžioklėje nutinka ir linksmų dalykų. Koks smagiausias atsitiko jums?

- Kartą teko vaikytis zuikį, nes šis sužeistas suko ratus apie kadagyną. Taip mudu bėgiojome ilgai, o tie kurie mus matė leipo juokais. Kai pajutau, kad zuikis greitesnis už mane, sumaniau kitokiu būdu jį įveikti. Yra tekę iš karto du briedžius patiesti.

- Jūsų bute nemažai trofėjų. Kuomet jie yra vertingiausi?

- Miške rasti ar kitaip įsigyti ragai, iltys nebus trofėjus. Šį pergalės atminimą reikia pačiam iškovoti. Yra tarptautinė komisija, kuri pagal atitinkamus parametrus įvertina trofėjų aukso ar kitokiu medaliu. Tiesa, yra griežti reikalavimai, kaip pateikti ragus ar iltis komisijai. Pavyzdžiui, ragai turi būti su kaukole. Mano kolekcijoje taip pat yra įvertintų.

- Ar turite medžiotojišką svajonę?

- Dar svajoju į medžioklę išvažiuoti su vaikaičiu. Jam dabar dvylika metų. Viliuosi, kad mudu tai padarysime po šešerių metų.

- Šeimos tradicijos tęsiamos?

- Vyrų genuose yra tai suprogramuota - juk jie visuomet buvo kariai ir medžiotojai. Naujus narius į būrelį priimame labai linksmai. Pavyzdžiui, parengiame šmaikščių klausimų, vienas iš tokių gali būti: "Kokie vaistai gaminami iš stirnos tulžies?" Ir smagiai kvatojama, kai sužinoma, jog stirna neturi tulžies. Turime vėliavą, himną. Esu surinkęs daug knygų ir kitų leidinių apie medžioklės tradicijas Lietuvoje. Turiu minčių ir pats prisėsti prie rašymo.

- Jūs turite dar vieną pomėgį - sodą?

- Vasarą gyvenu sode. Man labai patinka kvėpuoti grynu oru, pasodinti medelį. Esu net visą miškelį prauginęs, netoli sodo pasodinau šimtą peniasdršimt medelių. Ten jau randu savų grybų.

- Jūsų aktyvus gyvenimas prasidėjo nuo sporto...

- Kai baigdamas studijas Kūno kultūros institute suskaičiavau, pasirodė, kad išbandžiau vienuolika sporto šakų: slidinėjau, kilnojau sunkumus, žaidžiau tinklinį, stalo tenisą, fechtavausi, buvau lengvaatletis, imtynininkas... Esu tarptautinės kategorijos teisėjas, tad teko teisėjauti net olimpinėse žaidynėse Maskvoje.

- Ar nepritrūkdavote laiko šeimai?

- Su žmona išauginome dukrą ir sūnų. Dukra baigė dizaino studijas, o sūnus pasuko į verslą. Jis anksčiau aktyviai sportavo. Atrodo, kad sutariame visi, vaikaičiai sukiojasi pas mus dažnai. Be to, namuose turiu dirbtuvėles, dažnai čia šį tą meistrauju. Prieš dvejus metus su žmona sumanėme savo vyno pasidaryti. Išėjo saldus, lengvas, tačiau tinka gerti iš medžioklinio rago.