Vacys Lekevičius - tarsi veikiantis vulkanas

Vacys gimė prieš keturiasdešimt metų Rusnėje. Jis buvo ketvirtas vaikas žvejų brigados vado Kazimiero ir fermos darbuotojos Almos šeimoje.
Kai mažasis Vaciukas išvydo pasaulį, vyriausiajai jo seseriai Daliai jau buvo šešeri, o broliui Algimantui - ketveri metukai. Dar vienas brolis, kuris buvo pakrikštytas tėvo vardu, mirė 1960 metais nuo plaučių uždegimo, sulaukęs vos šešių mėnesių.
Netrukus Lekevičių šeimą ištiko dar viena skaudi nelaimė - susirgusi vėžiu amžino poilsio vieton atgulė Vacio mama. Tada Vaciukas dar ir ketverių neturėjo.
Motinos netektis išmokė Vacį būti savarankišką. Jis nuo vaikystės kieme ar mokykloje sugebėdavo pats apsiginti bei apginti savo draugus nuo chuliganiškų kitų berniukų išpuolių.
Sugrįžusiam iš mokyklos Vaciui malonu buvo sutikti su pilnais tinklais žuvies parplaukiantį tėvą. Nors nuo pat mažens jis buvo didelis žvejybos žinovas, bet tėvo specialybė Vacio nesuviliojo.
Todėl baigęs aštuonias klases Vacys pasakė Rusnei "iki" ir išvyko mokytis į Kauną. Čia jis apsistojo pas savo tetą ir krikšto mamą - tėvo seserį Albiną.

Karjeros laiptais

Apsigyvenęs Kauno Vilijampolės rajone V. Lekevičius mokėsi XXX vidurinėje mokykloje ir kartu lankė futbolo treniruotes. Beje, jis į Kauną atvyko jau būdamas ne "žalias" futbole. Vacys jau buvo baigęs šios sporto šakos pradinius mokslus pas Šilutės trenerį E. Kuncaitį, kuris jam pranašavo gero vartininko ateitį.
Vilijampolėje jis pateko į žinomo trenerio A. Oniščiuko rankas. V. Lekevičius futbolo vingrybių vienoje grupėje mokėsi kartu su žinomais žaidėjais R. Žaliu, V. Ivanausku ir kitais.
V. Lekevičiui sekėsi neblogai - jis žaidė "Vilijos", "Kelininko" komandose. Gabaus vartininko žaidimu susidomėjo ir tuo metu TSRS pirmenybėse žaidusio Klaipėdos "Atlanto" treneris A. Mitigaila. Tad Vaciui teko kraustytis į uostamiestį - arčiau gimtinės.
Klaipėdoje jo sportinė karjera klostėsi ne taip sklandžiai - V. Lekevičiui dažniau tekdavo būti atsarginiu vartininku.
Tiesa, buvo ir gražių dienų: "Atlanto" vartininkas 1983 metais buvo pakviestas į Lietuvos jaunimo rinktinę, kuri Maskvoje tapo VIII TSRS tautų spartakiados čempione. Po šio įspūdingo laimėjimo V. Lekevičių likimas vėl sugrąžino į Kauną. Čia jis 1986 m. su Kauno "Bangos" komanda tapo Lietuvos čempionu.
Vėliau V. Lekevičius baigė Kauno policijos mokyklą, dirbo Marijampolėje jaunesniuoju kriminalinės paieškos inspektorium ir kartu žaidė vietos "Sūduvoje".
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę V. Lekevičiui 1991 metais buvo pasiūlyta dirbti Klaipėdos III policijos komisariate operatyviniu įgaliotiniu, o vėliau patikėtos atsakingos "Aro" būrio vado pavaduotojo pareigos.
Tuo metu problemą "būti ar nebūti" sprendė "Granito" futbolininkai. Iš meilės futbolui V. Lekevičius nutarė padėti merdinčiam klubui. Tada Vacys dar nežinojo, kiek bėdų jam pridarys toji pagalba.

Į Lukiškes

Atvykęs į Klaipėdą V. Lekevičius ne tik dirbo policijoje, bet ir žaidė vartininku "Granito" komandoje. Tačiau granitiečių reikalai negerėjo - klubui reikėjo rimtesnės pagalbos. Todėl 1993 metų pavasarį V. Lekevičius su kitais bendraminčiais įkūrė policijos sporto klubą "Aras". Šio klubo tikslas buvo ne tik vystyti sportinę veiklą, bet ir užsiimti įvairių miesto objektų apsauga. Dalis gautų lėšų už šią paslaugą turėjo atitekti futbolininkams. Deja...
Tarp apsaugos darbuotojų buvo daug nesąžiningų žmonių, kurie ne saugojo, o vogė valstybinį ir asmeninį turtą. Klubo viceprezidentą V. Lekevičių tai siutino. Jis ne kartą įspėjo vagišius, o sugavęs juos nusikaltimo vietoje imdavo "auklėti". Tokia "auklyba" ilgai tęstis negalėjo.
"Mano kantrybės taurė dažnai išsipildavo... Dabar gailiuosi, kad taip elgdavausi. Pagautus nusikaltėlius reikėjo ne pačiam mokyti, o perduoti teisėtvarkos institucijoms. O viskas atsisuko prieš mane patį. Vagys rašė pareiškimus prokuratūrai, kad aš juos skriaudžiu be jokio pagrindo", - dabar septynerių metų senumo įvykius prisimena V. Lekevičius.
1996 m. sausio 3 d. V. Lekevičius gavo kvietimą atvykti į prokuratūrą. Jis žinojo, kas jo laukia atvykus. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai, padedami Vilniaus "Aro" darbuotojų, V. Lekevičių sulaikė.
"Supratau, kad teks "atsisėsti", nes dar iki suėmimo vagys davė parodymus prieš mane, o centriniai laikraščiai labai gražiai "nutapė" mano paveikslą", - sako Vacys.
Taigi už tarnybinių įgaliojimų viršijimą V. Lekevičiui teismas skyrė 4 metus laisvės atėmimo. "Viskas buvo teisėta ir aš neneigiu, jog "persistengiau". Tik negalėjau sau atleisti, kodėl ne aš vagis pasodinau, o jie mane", - kalba Vacys.
Lukiškėse dabartinis "Atlanto" vyriausiasis treneris praleido pusantrų metų. Jis iš kalėjimo už gerą elgesį buvo paleistas anksčiau laiko. Sugrįžęs iš įkalinimo įstaigos V. Lekevičius vėl aktyviai pasinėrė į futbolo gyvenimą Klaipėdoje. Jo indėlis į pastarųjų metų "Atlanto" pergales yra akivaizdus.

Apie šeimą

V. Lekevičių galima drąsiai vadinti daugiavaikiu tėvu. Jo šeimoje auga ne tik trys vaikai, bet bute bendrą kalbą suranda net keturi "skirtingų pažiūrų" į gyvūnėliai - žiurkėnas Ziūzė, kanarėlė Širdukas, rotveilerių veislės kalė Aira bei katinas Simas.
Pirmą kartą Vacys vedė dvidešimties metų. Tačiau jo santuoka su suvalkiete Asta truko vos keletą metų. Jiedu susilaukė sūnaus Arno, kuriam greitai bus aštuoniolika metų. Arnas taip pat ketina tapti futbolo vartininku ir šiuo metu bando įsitvirtinti viename iš Danijos klubų. Beje, Danijoje gyvena ir Arno motina.
Taip jau lėmė likimas, kad ir antroji Vacio žmona Dainora, su kuria gyvena jau penkiolika metų, yra suvalkietė. Ji pagal profesiją yra medicinos sesuo. Tačiau pagal specialybę nedirba. Dainora užsiima kaimo turizmo organizavimu Usėnų kaime (Šilutės r.) esančiame vienkiemyje, kuris kažkada priklausė Vacio tėvui. Jis pasimirė 1996 metais. Vienkiemyje veikia gerai įrengtas viešbutis, kavinė, pirtis ir tvenkinys, kuriame niekuomet netrūksta žuvies. Kad jos čia netrūksta, yra Vacio nuopelnas.
Iš antrosios santuokos Vacys augina dvi dukras - abi jos mokosi P. Mašioto vidurinėje mokykloje ir aktyviai reiškiasi popamokinėje veikloje. Penkiolikmetė Roberta lanko smuiko klasę J. Kačinsko muzikos mokykloje, o penkeriais metais už savo seserį jaunesnė Alma lanko krepšinio treniruotes V. Knašiaus mokykloje pas trenerį D. Ubartą.

Tarsi veikiantis vulkanas

Per futbolo varžybas V. Lekevičius primena tarsi veikiantį vulkaną. Jo poelgius aistrų sūkuryje sunku nuspėti. Tačiau "vulkanas" išsiveržia tik tada, kai aplinkui pamato neteisybę. Dažnai nuo jo kliūdavo teisėjams. Keisčiausia yra tai, kad po tokių Vacio išsišokimų Lietuvos futbolo federacija nubausdavo ne tik jį, bet ir teisėjus diskvalifikuodavo. Vadinasi, treneris ant teisėjų pykdavo teisingai.
"Nesu aš koks antžmogis, kurio visi turėtų bijoti. Tačiau už teisybę kovojau ir kovosiu", - sako Vacys.
"Įvairių kalbų prisiklausau apie savo vyrą. Tačiau jis man yra pats nuostabiausias žmogus. Vacys yra tikras futbolo fanatikas. Kai grįžta po rungtynių į namus, iš jo veido suprantu, kaip sužaidė "Atlantas". Namie jis randa ramybę, tampa kitoks", - taip apie savo vyrą kalba Dainora.
Ne už kalnų naujo futbolo sezono pradžia. Mažai kas abejoja, kad "Atlanto" futbolininkai ir šiemet iškovos medalius. Būtų gerai, kad "vulkanas" pagaliau pradėtų Klaipėdoje "spjaudytis" aukso medaliais.