Rimantas Cibauskas valandų neskaičiuoja

Jis atspindi mano būdą. Tai galingas sportinis automobilis ir sykiu solidžiai atrodantis sedanas, kuriuo galima važiuoti ir į darbą. Man patinka greičio, sporto ir jėgos derinys. Nuvažiavau juo apie 8000 kilometrų, tad galiu pasakyti, kad šią mašiną vairuoti labai lengva ir malonu. Be to, tai Didžiojoje Britanijoje pagamintas automobilis, o šiai šaliai visuomet jaučiau simpatiją.

Simpatiją jaučiate dėl to, kad jūsų vyresnioji dukra mokosi Londone? Beje, kodėl ne Lietuvoje?

Taip mes nusprendėme abu su dukra. Prieš septynerius metus naryste Europos Sąjungoje dar nekvepėjo, tačiau pažinti svetimą šalį, išmokti jos kalbą, susipažinti su kultūra buvo ir tebėra naudinga. Nors iš pradžių žmona mūsų tokiam sprendimui nepritarė, tačiau dabar, kai Lietuva jau yra ES, net atstumai sumažėjo ir skrydis į Londoną trunka tiek pat, kiek kelionė automobiliu iš Vilniaus į Klaipėdą. Kita vertus, per savaitę yra dvylika skrydžių į Londoną, o ateityje jų bus dar daugiau, tad nuvykti pas Indrę nėra jokių kliūčių.

Ar norėtumėte, kad ji liktų gyventi užsienyje?

Aš labai norėčiau, kad įgijusi žinių Indrė grįžtų į Klaipėdą ir padėtų mano versle. Kol kas ji gavo tik teorinių žinių, o praktika - šiek tiek kas kita. Tačiau ji nusprendė gausinti žinias magistrantūroje, tad man lieka tik gerbti tokį jos pasirinkimą.

Ponia Reda, - kreipiuosi į verslininko žmoną, trumpam atskubėjusią mūsų fotografo prašymu. - Ar jūs pritariate posakiui: "Vyras - šeimos galva, o žmona - kaklas"?

Nepritariu. Gera galva žino, į kurią pusę žiūrėti, jos nereikia sukinėti, - sako Reda Cibauskienė.

R. Cibauskas: Dėl daugelio dalykų mes sutariame. Reda į mano darbą nesikiša, šioje srityje visus sprendimus priimu pats. Tačiau buityje paskutinis žodis yra jos. Aišku, paklausia ir mano nuomonės...

O jeigu nuomonės nesutampa?

Būna ir taip. Tada ieškome kompromiso. Tai tik dar kartą įrodo, kad viena galva - gerai, o dvi - dar geriau.

Kuris namuose tvarko interjerą - parenka baldus, derina spalvas ir kita?

Šioje srityje dominuoja žmona. Reda labiau mėgsta subtilias, ramias spalvas, o man patinka ryškesnės. Man artimas sportinis stilius. Kita vertus, per tiek bendro gyvenimo metų mūsų skonis supanašėjo. Dar taip nebuvo, kad tai, ką išrinko žmona, man būtų negražu.

Kiek metų esate kartu?

Jau 23 metai, kai esame vedę, - ponas Rimantas minutėlę susimąsto. - Pasakiau šį skaičių ir pagalvojau, jog jis simboliškas. Esame įrengę tiek pat lauko krepšinio aikštelių visoje Vakarų Lietuvoje. Po vieną už kiekvienus kartu pragyventus metus. (Kol interviu buvo rengiamas spaudai, aikštelių skaičius išaugo iki 25. - Aut. past.)

Kaip judu susipažinote?

Taip likimas lėmė, kad su būsimąja žmona įstojome į tą patį universitetą, studijavome tą pačią specialybę. Vilniuje studijavome ekonomiką.

Mūsų grupėje vaikinų buvo mažiau nei merginų. Susipažinome, padraugavome. Susituokėme dar studijuodami. Pritariu posakiui, kad anksti kėlęs ir anksti vedęs - nesigailėsi.

Jūsų aprangos stilius - žmonos parinktas?

Drabužius renkuosi pats. Taip nebūna, kad man atneštų ir sakytų - renkis taip, o ne kitaip. Tačiau žmonos ar dukrų patarimų visada paisau.

Vadinasi, į parduotuves vaikštote pats?

Specialiai į drabužių parduotuves nevaikštau, tai mane vargina. Dažniausiai apsiperku užsienyje. Kai atostogauji kitose šalyse, užsukti į parduotuves būna savotiška pramoga.

Kas dominuoja jūsų garderobe?

Man drabužių daug nereikia. Jiems skiriu mažai dėmesio, kartais pagalvoju, kad gal ir per mažai. Mados nesivaikau, pasitikiu Redos, Indrės ir Rugilės skoniu, jų patarimais. Nesu prisirišęs prie kokios nors vienos firmos, vienos markės.

Vis dėlto patenkinkite smalsumą: kokių dizainerių stilius jums priimtiniausias?

Man patogūs yra "Armani" drabužiai, patinka "Dolce & Gabanna", Lietuvoje nusiperku "Ferre", "Prada" firmų modelių.

Valgiui esate išrankus?

Ne, nesu. Pavyzdžiui, kai buvau moksleivis, man labiausiai patiko šniceliai ir konservai... Kartais ir dabar, ieškodami įvairovės, su jaunėle Rugile nuvažiuojame ir į greito maisto restoraną pavalgyti mėsainių. O šiaip renkuosi tas kavines ar restoranus, kuriuose skaniausiai gamina, ir tiek.

Ar pats mokate gaminti?

Ne, beveik nemoku. Svečius galėčiau pavaišinti tik kava ar arbata. Kai buvome studentai ir gyvenome bendrabutyje, tai dažniausiai pasisiūlydavau indus po bendros vakarienės išplauti... Pažįstu žmonių, kurie gamindami maistą pailsi, bet man tai neteikia jokio malonumo. Aš valgau tik tam, kad gyvenčiau, o ne atvirkščiai.

Jums tenka dalyvauti įvairiuose priėmimuose ir vakarėliuose. Ar tai jums teikia malonumo?

Mes su žmona neiname visur, kur esame kviečiami. Abu sprendžiame, ar verta dalyvauti. Mums svarbu, koks tai renginys, į kurį esame kviečiami, ir žmonės, kurie rengia priėmimą. Stengiamės, kad priėmimai netaptų rutina. Iš pareigos į jokį vakarėlį neiname. Jeigu man tektų dalyvauti visuose priėmimuose ir neliktų laiko pasportuoti, nuvažiuoti prie jūros pažaisti futbolo, man tai atsibostų. Kita vertus, jei ištisai tik treniruotumeis, tai irgi virstų kančia...

Kaip jūs atostogaujate, ilsitės?

Anksčiau į poilsį prie baseino žiūrėdavau labai skeptiškai. Maniau, jog tai betikslis laiko švaistymas. Nesuprasdavau, kaip galima visą dieną gulėti ir degintis. Tad žmoną palikdavau prie baseino, o pats eidavau ką nors daryti, judėti... Paskui pripratau. Manau, kad ir pasyvus poilsis yra naudingas - gali atidžiau knygą paskaityti, pamąstyti.

O kazino? Nejaučiate tokios aistros?

Ne. Gyvenimas ir be to yra įdomus.

Nesate lošęs?

Aišku, į lošimo namus esu užėjęs, tačiau lošti net nebandžiau - mano gyvenime azarto ir taip pakanka.