Osvaldas Švitra: priblokštas Niujorko ir didžiųjų kanjonų didybės

Buvo galimybė po dviejų metų studijų išvažiuoti pagal "Work and Travel" siūlomą programą. Visada norėjau savo akimis pamatyti tą didelę, spalvingą šalį, legendinio Niujorko gyvenimą. Naktį iš aerouosto taksi važiuojant į šio miesto centrą, reklamos ir dangoraižiai, tas judėjimas, automobilių srautas paliko įspūdį, jaučiausi įkvėptas, žvalus kaip po kroso, nors buvau dvi naktis nemiegojęs. Anuomet kelionė kainavo apie 2 000 dolerių.

Jūsų kas nors laukė?

Pagal sutarimą trys kurso draugai (su Ryčiu Vaškevičiumi vėliau perėjome ugnį ir vandenį), turėjome skristi į Vašingtoną dirbti gelbėtojais baseinuose, bet mūsų nepriėmė. Tada metro su krepšiais ir likę beveik be pinigų galvojome, kur eiti. Kabinomės už šiaudo, atsidūrėme Čikagoje, senas draugas lietuvis rado mums darbą statybų kampanijoje. Po dešimties dienų sunkaus ir menkai apmokomo darbo, gavęs 800 dolerių čekį, už 400 dolerių nusipirkau automobilį 5 litrų variklio(Lietuvoje tokį įsigyt negali sau leisti), išsilaikiau teises ir prasidėjo gyvenimas, galėjau judėti, kur noriu. Kabinausi įvairiausių darbelių, dažytojo, picų išvežiotojo, paštininko, įgavau įgūdžių, kurie man pravers ateityje. Atvažiavęs labai stebėjausi, kad yra keisčiausių personažų, tarkim, sutikęs darbdavį sportiniais bateliais, kostiumu ir su skiautere, arba panas, apsipirkti išėjusias su pižamomis, restorane valgančius žmones tepaluotais darbiniais drabužiais. Žmonės neturi jokių kompleksų, gyvena savo gyvenimą ir visiškai nekreipia dėmesio į aplinkinius.

Pirmasis vilkikas

Atvykote į Ameriką devyniolikos metų, todėl į daugelį darbų nepriėmė. Kaip prasimušėte į vilkikų vairuotojus?

Po poros metų išsilaikiau vilkikų vairavimo teises, patekau į šiltą, draugišką ir perspektyvią Čikagos lietuvių kampaniją "LNZ-Transport"(iššifravus pavadinimą - Liutauras Norbertas Žemaičiai). Vežiojau viską, nuo kartono, metalų iki mašinų, per parą vidutiniškai vairuodavau 11-a ir daugiau valandų. Esu pravažiavęs vos ne visais Amerikos greitkeliais - į Rytus ar Vakarus, kas šimtą mylių keičiantis gamtovaizdžiui: Čikagoj žiemą būna šalta, pasieki Floridą - skini nuo medžių apelsinus. Įgauni didelę patirtį, keičiantis oro sąlygoms: štormai ir taip žliaugiantys lietūs, kad visiškai nieko nesimato, taip stipriai pučia vėjas, kad jeigu važiuotum greičiau, apsiverstum. Arba baisiai sninga, arba karšta, nors veikia kondicionieriai. Jeigu leistų pasirinkti, važiuoti 2 000 km automobiliu ar "fūra", tikrai rinkčiausi ją. Sėdėdamas aukštai, pamatai daugiau vaizdų ir mažiau išvargsti, jautiesi daug laisviau.

Kokių netikėtumų pasitaikė? Mitote pakelės užkandinėse bet kuo?

Į kelią išbėgdavo briedžiai, o gatvėse pilna visokiausių vairuotojų, keliančių avarines situacijas, lūždavo technika, sprogdavo padangos, o jų daug... Paskui pripranti, numatai į priekį 70 procentų visokių gedimų, ir tų netikėtumų išvengi. Kitų pavojų nebuvo, nebent pats sau keli riziką. Gyvendamas didmiestyje gali patirti daugiau grėsmių, mano sutikti meksikiečiai nebuvo tokie baisūs. Juodaodžiai savo rajonuose siautėja kaip džiunglėse, dieną naktį verda gyvenimas, pastatyta filmavimo kamerų, kad pristabdytų nusikalstamumą. Bet smagu pravažiuoti fanera užkaltus apleistus namus, prie kolonėlių bandomis stoviniuoja jaunimas su kapišonais, repuoja, bet tik filmuose baltaodį, patekusį į tokį kvartalą, užpuola. Mato, kad eina europietis, emigrantas, ir jeigu nesijauti baikščiai, juodaodžiai elgiasi draugiškai. Nepamatysi indėnų su nosimi, praverta kaulu ar plunksnomis.

Čikaga

Maisto pasirinkimas didžiulis, gali šlamšti greitą maistą ir prie jo gali labai greitai priprasti. Žmonės, kurie taip daro, greit išdramblėja, bet aš mitau salotomis, sriubomis, žuvimi.

Ar jūsų sutikti amerikiečiai buvo iš tų, kuriems žiauriai juokinga, kai kam nors į veidą sugurina tortą?

Yra apsileidusių kaimuose, bet didmiesčių gyventojai išsilavinę, suprantantys gyvenimą, aukšto mentaliteto. Kai kuriom prasmėm jie mums svetimi, savotiški, šaltesni. Lietuviai domisi kitų problemomis, giminystės ryšiais, amerikiečiai gyvena dėl savęs, jeigu ko prašai, tau dažnai gali atsakyti. Laikas jiems materialinė vertybė, kurią užuot iššvaisčius, gali gerai investuoti. Miestuose žmonės rengiasi gražiai, prisižiūri, pasitelkia dizainerius, o nuošalumoje - Kalotės mada.

Kaip pramogavote?

Pakeliaudavau savaitgaliais su draugais paslidinėti į Kolorado kalnus, Majamio paplūdimius arba pasilinksminti į Las Vegasą, pasaulio santuokų sostinę. Pirmi kartai kazino kaip taisyklė sekasi, pastatęs 200 dolerių, išlošiau trigubai, bet daugiau nebelošiau. Netgi įėjęs į kazino, randi ant grindų banknotą, regis, visi ir visa tau siūlo galimybę. Didelį įspūdį paliko į muziką reaguojantys ir šokantys fontanai. Ten išsvysi milijardierių ir Holivudo žvaiždžių prabangą, Las Vegasas vienintėlis miestas, kur leidžiama viskas: eini gatve ir geri konjaką iš butelio. Policijos beveik nėra, labai gerai gyvena gražuolės prostitutės. Gėjų daugiausia San Franciske, nors visoje šalyje į juos nežiūrima skeptiškai, kaip Europoje, jie yra geriausi panų draugai. Jie labai mėgsta dirbti kirpyklose, baruose, o klubuose trinasi transvestitai. Draugelis buvo užsirovęs ant vieno, šnekučiavosi, vos nesibučiavo, bet transvestitas pats pasakė, kas esąs, draugą ištiko šokas.

Vieną dieną nusipirkote savo vilkiką ir įsteigėte mažą įmonėlę. Praturtėjote?

Buvo geresni pinigai, negu tada, kai dirbau kažkam kitam. Paskutiniuosius pusantrų metų sėdėjau prie kompiuterio, numatydamas maršrutus, skirsčiau krovinių gabenimą, teko greitai orientuotis, tai ir vėl suteikė reikalingų įgūdžių. Man dirbo daugiausia rusai, lenkai ir lietuviai vairuotojai. Todėl, kad jie našiausiai dirba, tik duok darbo, nežiūrės į savo sveikatą ar viršvalandžius. O amerikonai nepersidirba. Buvau nusipirkęs butą Čikagoje, pragyvenau jame ketvertą metų, prieš išvažiuodamas pardaviau. O, taip, tvarte sudėti lagaminai su pinigais, su šakėm vartau, kad nesupūtų, - juokiasi. Osvaldas už kelionės bilietą į Lietuvą savo klajonių palydovui nykštukiniam pinčeriui sumokėjo beveik tiek pat, kiek už savo paties.

Prie Niagaros kroklių

Kodėl sugrįžote?

Pagalvojau, kad reikia baigti mokslus. Labai pasiilgau artimųjų, Tėvynės, visą laiką žiūrėdavau žinias, žinodavau, kas čia dedasi, ir vis tiek ilgėjausi. Kai baigsiu studijas čia, galbūt važiuosiu į Ameriką mokytis magistrantūroje, pasirinkti gerą kryptį ir kitur prasimušti gyvenime. Mane traukia teisė, politologija, nusižiūrėjau valstybinį Čikagos Ilinojaus universitetą, todėl studijos nėra tokios brangios, kaip kituose Amerikos universitetuose, bet ten ir norinčiųjų patekti yra labai daug. Kita vertus, jeigu pasirinkai gerą sritį, nesvarbu, kiek tau kainuos studijos, ateityje tai atsipirks, galėsi bankui grąžinti kreditą.

Didžioji dalis lietuvių emigrantų yra darbininkai, aukščiau niekur nepakyla, dirba sunkiai, labai mažai tų, kurie progresuoja. Juodadarbiai uždirba neblogai, nors aišku, krizė kai kuriuos sužlugdė, privedė prie bankrotų. Šalyje didžiulė konkurencija, įtampos ir daugybė jaunų žmonių depresuoja, vartoja antidepresantus.

Ko labiausiai pasiilgote Lietuvoje?

Gražių panelių. Nors ir ten netrūksta intrigų, jeigu gerai moki anglų kalbą, nėra problemų su panelėmis, žiūrint, ko tau reikia. O šiaip nuolat buvau užsiėmęs, sportuodavau, su lietuviais žaisdavom krepšinį, todėl rimti santykiai su mergina neužsimezgė.

Kas sapnuojasi, kokie Amerikos vaizdiniai labiausiai įstrigo?

Su draugu Ryčiu iš Las Vegaso užtrukome vos keturias valandas nuskristi į Nevados didžiuosius kanjonus. Pro juos praskraidino malūnsparnis - reikia tai pamatyti, nenusakysi žodžiais: dviejų kilometrų gylyje plyti duobė - į vieną šoną 200km, į kitą - 100-ą, ir užtrunka, kol akys apsipranta, lieki grožiu užpildyta siela. Įsiminė Majamyje vykusios muzikos fiestos, šiltas vanduo vandenyne. Bet labiausiai patiko Niujorkas, tas miestas, tie žmonės, ekspresyvus, laisvas bendravimas. Nors žmogus ir būtų daug ką pasiekęs, nuveikęs gyvenime, taip paprastai, atvirai šnekasi, mintys nesibaigia, nėra jokių barjerų atvirumui. Niujorke labai šilti žmonės, fantastiškas Manheteno parkas, pastatai, Brodvėjus. Man Niujorkas ir Amerika - tarsi du skirtingi reiškiniai. Kitiems atvirkščiai - nepatinka daugybė žmonių, triukšmo, šiukšlių, bet kai įpranti, to nebepastebi. Šiaip pasikeitė mano požiūris į daugelį dalykų, sutvirtėjo charakteris.