Olgos Saurbajevos mokiniai skina laurus tarptautiniuose konkursuose

Gegužę Panevėžyje vyko piešinių konkurso "Piešiame H. Ch. Anderseno pasaką", kuriame dalyvavo 5-18 metų vaikai ir jaunuoliai, finalas.

Iš 3500 pristatytų darbų autorių diplomais buvo apdovanoti septyni.

Du iš jų - klaipėdiečiai: O. Saurbajevos dailės studijos auklėtinis aštuonerių metų Artemas Frizenas ir metais jaunesnis Andrejaus Rubliovo pagrindinės mokyklos moksleivis Aleksandras Murinas. Šioje mokykloje O. Saurbajeva 1-5 klasių moksleivius moko dailės.

"Panevėžyje mus sutiko labai šiltai. Lėlių vežimo teatro direktorius ir meno vadovas Antanas Merkuckis - itin nuoširdus ir mandagus, surengė finalistams puikią viešnagę", - įspūdžiais dalijosi dailininkė. Konkurso laureatams diplomus ir dovanas įteikė Danijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje Eva Janson.

Mažiesiems tapytojams bei grafikams skirtuose konkursuose sėkmingai dalyvauja jau ir dailininkės 12-metė anūkė Tatjana Saurbajeva.

Ji ir A. Rubliovo mokyklos parengiamosios klasės moksleivė Karina Činegina gavo pirmojo laipsnio diplomus piešinių konkurse "Mažesni už mus. Nykstantys gyvūnai", o dar dešimt šios mokyklos moksleivių, dalyvavusių konkurse, gavo skatinamuosius diplomus. Dailininkė renka informaciją apie piešinių konkursus ir skatina vaikus juose dalyvauti. Pašnekovės manymu, mokinių gaunami apdovanojimai - puikus ir jos, kaip mokytojos, veiklos įvertinimas.

"Lentoje surašau visų artėjančių konkursų pavadinimus, - pasakojo mokytoja. - Kai vaikas baigia darbelį ir nežino, ką čia dar sugalvojus, pasiūlau pasirinkti temą iš "konkursinių" ir orientuotis į likusį termino laiką. Šiam pasibaigus, užrašą ištriname."

"Mokau amato"

Kokia jos bendravimo su vaikais paslaptis? "Manau, svarbu, jog kiekvieną mažą žmogutį vertinu kaip planetą... Vaikas yra asmenybė. Tačiau kol jis mažas, jam sudėtinga susiorientuoti pačiam, reikia tėvų ir pedagogų pagalbos bei paramos.

Vaikai labai skirtingi, tačiau retas sugeba priimti kritiką ir ją konstruktyviai panaudoti. Aš jų darbų nekritikuoju, o tik pataisau.

Dirbdama su vaikais studijoje - eksperimentuoju. Stengiuosi, kad kiekvienas atėjęs užsiimtų jam miela, įdomia veikla, neperšu klasikinių užduočių: natiurmortų, elipsių ir panašių dalykų, - "Vakarų ekspresui" pasakojo dailininkė.

- Vis dėlto talento, kaip bebūtų, laikui bėgant nebeužtenka. Norint tobulėti, būtini įgūdžiai. O mano užduotis, iš esmės, ir yra išmokyti dailininko amato.

Tad ilgainiui studijoje vaikai imasi užduočių, labiau primenančių akademines. Tačiau tuomet jau būna pripratę prie darbo ir jo nesibaido.

Jie patys ima suprasti, kad, ėmusis teptuko, pastelės ar pieštuko, tingulys praeina. Būna taip, kad, užsiėmimui baigiantis, vaikas prisipažįsta: "O žinote, aš šiandien visai nenorėjau eiti... Bet dabar, padirbėjus, taip gera!"

Šitaip "pasibandžiusi" studijoje, su mokyklos moksleiviais jau dirbu pagal parengtą metodiką."

Profesionali žaislų kūrėja

Estų ir švedų kraujo turinti O. Saurbajeva gimė ir augo Klaipėdoje. Besimokydama vidurinėje mokykloje, svajojo tapti kino dailininke. Bet aplinkybė lėmė, kad mergina įstojo į Rusijos miesto Zagorsko (dabar - Sergiev Posadas) Žaislų meno ir pramonės technikumą. Dabar jis vadinamas meno koledžu.

"Pasimokę keletą semestrų, rinkomės specialybes. Manoji buvo vadinamųjų charakterinių žaislų kūrimas.

Šitaip vadintos lėlės, atitinkančios konkretų žmogaus tipą: tam tikro amžiaus, tautybės ir kitų ypatybių bei bruožų.

Tarkim, gauni užduotį "Šiaurės tautos" - turi pamąstyti, įsijausti ir sukurti lėlės projektą.

Baigusi studijas, ėmiausi baigiamojo darbo Sankt Peterburgo žaislų fabrike. Mano sukurtas diplominis darbas buvo penkiamečio berniuko lėlė. Šis darbelis buvo įvertintas kaip pavyzdinis ir atiduotas Žaislų mokslinių tyrimų institutui."

Dirbti mokytoja, kaip ir daugelis jaunuolių, žaislų dailininkė neketino ir nenorėjo. Tačiau susiklostė taip, kad ji atėjo dirbti į vidurinę mokyklą. Be to, vadovavo žaislų būreliui, dailės studijai. Ne vienas iš jos pirmųjų mokinių į dailės studiją yra atvedęs jau savo vaikus.

Mokytoja neslėpė, kad darbo mokykloje ir studijoje pobūdis skiriasi. Dirbant su moksleiviais, kad ir mokant juos dailės, daugiau dėmesio tenka skirti organizaciniams dalykams, drausmei. O. Saurbajeva teigė, kad A. Rubliovo mokykloje vaiko asmenybė nėra spraudžiama į "rėmus", ir šitaip išvengiama pilko suvienodėjimo, - menininkė prisipažino labai tai vertinanti.