Olga Gorbonosenko: ringo riterė, kuri varžosi su vaikinais

Atėjau į "Ringo riterius" pas trenerį Ričardą Baiką, būdama dešimties. Dabar mane treniruoja Dmitrijus Baranovskis. Iki tol mėginau savo jėgas ir kitose šakose - lankiau sportinę gimnastiką, krepšinį...

Visi galvoja, kad imtis kikbokso mane privertė muštynės su broliais - turiu du, vyresnį ir jaunesnį (juokiasi. - Aut. past.). Iš tiesų kikboksas atitinka mano būdą - iš prigimties esu kovinga ir visada kovoju už tiesą. Nemėgstu, kai žmonės meluoja...

Tradicinis klausimas - ar yra tekę panaudoti savo įgūdžius gyvenimiškose situacijose?

Visi galvoja, kad jei kas - duosiu į galvą... Šiaip esu naudojus porąkart. Bet iš tikrųjų aš diplomatė - visada stengiuosi įveikti kivirčus taikiai, prieiti kompromisą. Smurtu neišspręsi problemų, o ir skandalų nemėgstu. Manau, kova yra laimėta, kai tu susitari su žmogumi. Tad geriausia, kai atsiranda trečias, kuris sutaiko du besiginčijančius.

Kalbant apie sportą, turi autoritetų?

Jų turiu daug, pasakysiu du pagrindinius... Už drąsą ir stiprybę labai gerbiu Piotrą Ivankovą. Jis puikus sportininkas, tikrai vertas būti pavyzdžiu kitiems!

Na, o pati stipriausia - fiziniu ir dvasiniu požiūriu - moteris pasaulyje, mano manymu, yra vengrė Ksila Bodo. Nesigailiu, kad jai pralaimėjau...

"Esu kaip Samsonas: stiprybė - mano plaukuose", - juokauja Olga

Kiek merginų lanko kikbokso treniruotes "Ringo riteriuose"?

Šiuo metu aš esu vienintelė. Tad artėjančioms pasaulio pirmenybėms ruošiuosi, kovodama su vaikinais. Šiaip jiems visada daug varžybų, o merginų šiame sporte apskritai mažiau. Man netgi geriau treniruočių metu kautis su vaikinais. Per varžybas dalyvauju suaugusiųjų grupėje, tad treniruotis su vaikinais man parankiau - tinka smūgiai ir technika. Beje, mano kikboksas yra gan vyriškas.

Paprastai merginos į kikboksą ateina metų pradžioje... bet palankiusios porą trejetą mėnesių išeina. Labiausiai baugina mėlynės - tai bene didžiausia kikboksininkių problema, neretai sijono negali segėti, nes kojos visos mėlynos...

Ar yra pasitaikę rimtų traumų?

Kai lankiau karatė, kartą gavau iš varžovės į nosį... Lūžo. O daugiau tai nieko.

Užpernai Italijoje per čempionatą kovojau su Ksila Bodo ir buvau nokautuota. Griuvau ant žemės, galvoju, reikia stotis ir nebegaliu! Visi persigando, pradėjo kviesti daktarą, bet greit atsipeikėjau. Beje, mano mama, tuo metu buvusi Lietuvoje, sakė širdimi pajutusi, kad man blogai.

Aš labai myliu mamą, nenoriu, kad ji nerimautų. Žinau, jai daug geriau žiūrėti kovų vaizdajuostę, kai aš sėdžiu šalia sveika gyva. Iš pradžių mama nenorėjo, kad būčiau kikboksininkė, sakydavo, na, va, pasižiūrėk kojos mėlynos, kam tau šito reikia... Bet pirštinių neslėpdavo. Žiūrėk, pasako, prisižaisi, bet nieko, rodos, dar neprisižaidžiau.

Ketini tapti profesionalia sportininke?

Manau, kad kiekvienas žmogus turi nuspręsti: ar sies su sportu visą gyvenimą, ar jis tebus pomėgis. Antruoju atveju, tu sugebi sustoti tam tikru laiku. Man sportas yra pomėgis.

Labai noriu paneigti stereotipą, neva šį tą nuveikę sporte nesugeba nieko padaryti kitose srityse. Esu ir pati girdėjus - "na va, tu gera sportininkė, tau mokytis nereikia". Kodėl ne, nejau aš kvailesnė už kitus, tegaliu mosikuoti rankomis? Bus tikrai malonu, jei pavyks įgyvendinti savo sumanymą. Baigusi gimnaziją, ketinu studijuoti teisę arba tarptautinius santykius. Domina karinė specifika.

Kiek dažnai treniruojiesi?

Dabar, kai nereikia į mokyklą, - kiekvieną dieną. O apskritai - triskart per savaitę. Dar du kartus per savaitę einu į baseiną.

Ar kikboksininkė turi laikytis dietos?

Paprastai tai aktualu artėjant varžyboms. Vartoju vitaminus ir šiek tiek koreguoju valgiaraštį.

Kaip vertini savo kūną?

Jei man pasiūlytų apsinuoginusiai fotografuotis - nesutikčiau, nes nemanau kad mano kūnas yra tobulas. Taip, lašinių nėra, jis išlavintas ir raumeningas, normalus, viskas vietoje, man jis patinka. Bet nieko naujo niekas nepamatytų. Kai kam kūnas - viliojimo priemonė, bet aš taip nemanau.

Kas tau svarbu, renkantis drabužius?

Man svarbiausia - patogumas. Kartais tikrai negali avėti ankštų batelių, nes labai skauda kojas.

Mėgstu juodos ir baltos spalvų derinius, esu linkusi į konservatyvumą. Negalėčiau išeiti vilkėdama per ryškiais, "papūginių" spalvų drabužių, tarkim, oranžinės ir ryškios žalios derinio... Mėgstu, kai žmonės, derindami aprangą, paiso situacijos, aplinkybių.

Kaip leidi laisvalaikį?

Užsiimu namų ruoša, einu pasivaikščioti su draugėmis... Štai neseniai buvome Juodkrantėje pailsėti porą dienų, tiesiog fantastika! Nepasakyčiau, kad esu užkietėjusi aktyvaus poilsi esu mėgėja, patinka ir ant sofos padrybsoti...

Ar turi širdies draugą?

Žinau, kad mane myli, bet aš - ne... O jei žmogus prisipažįsta man, jog įsimylėjo, negaliu atsakyti tuo pačiu, jei pati jam nieko nejaučiu. Mano manymu, jei tu žmogaus nemyli, o sakai atvirkščiai - tai didžiausia išdavystė. Jis jausis devintam danguje, o tu galvosiu - kaip aš jo nekenčiu, negaliu žiūrėti... Negaliu pasakyti, kad nebuvau įsimylėjusi, bet didelės meilės dar nepatyriau.

O ar mėgsti flirtą?

Aš mėgstu juokauti ir daug ką nuleidžiu juokais. Flirtas geras dalykas, manau, nes jeigu man patinka žmogus, tai kodėl gi ne?..

Į varžybas kartais atvažiuoja labai gražių vaikinų. sėdi, žiūri ir galvoji - dieve, kaip pasisekė, prisižiūrėsiu. Bet "varžybiniai" romanai ne man - aš atvažiuoju kovot, tai mano pagrindinis ir svarbiausias uždavinys.

Koks, tavo manymu, būtų idealus vyras?

Man svarbu, kad žmogus būtų protingas ir tuo pačiu supratingas. Patinka nestokojantys iškalbos. Nemėgstu neturinčių nusistovėjusios nuomonės, negerbiančių moters.

Beje, man patinka vyrai, vilkintys kostiumus, tiesiog dievinu tai! Nežavi vyrai, gražūs it iš žurnalo viršelio, kaip ir barzdoti ilgaplaukiai (juokiasi. - Aut. past.).

O pati - ilgakasė...

Aš kaip Samsonas - mano stiprybė plaukuose (juokiasi. - Aut. past.). Kasa - tarsi mano ištikimas draugas, ir iš ilgų plaukų mane atpažįsta. "Tai kur jūsų mergina su kasyte?" - išgirsta komandos draugai per varžybas... Kada nors nusikirpsiu - juk visi mes keičiamės.