Natalija Murnikovienė: "Ankščiau mylėjau vyrus, dabar - save"

- Nuostabiai, puikiai, pagaliau aš laiminga. Vėl pradėjau intensyviai sportuoti ne tik pati, bet ir ėmiausi trenerės darbo. Tačiau sutvarkyti kūnus galiu ne tik sportininkams, pas mane atėję vyrai ir moterys po kurio laiko negali atsistebėti rezultatais. Tai galiu įrodyti savo pavyzdžiu. Esu numetusi labai daug svorio, oda buvo negraži, bet treniruočių pagalba šiandien aš turiu idealią figūrą, svarbiausia - be celiulito. Beje, žadu palikti Klaipėdą. Labai norėčiau gyventi Vilniuje. Ten uždirbčiau taip pat kaip Amerikoje.

Girdėjau, kad tapote Darbo partijos nare.

- Seniai norėjau didelės, prasmingos veiklos. Bet kol gyvenau su vyrais visą laiką bijojau reikštis, mieliau slėpiausi už jų pečių. Mano išrinktieji labai bijojo, kad tik nepranokčiau jų. O aš ir klausiau. O dabar esu partijos narė ir tokiuosi labai daug nuveikti. Ir noriu paskatinti visas moteris atsikratyti nepasitikėjimo ir nesislėpti už vaikų kalbant, jog didžiausia moters misija - motinystė.

O kokia jos misija? Meilė?

- Saviraiška. Visą laiką žinojau, kad meilė - tai begalinis skausmas. Bet kad taip gali skaudėti, supratau du kartus ja nusivylusi. Esu patyrusi labai mažai džiaugsmingų akimirkų, kad galėčiau meilę apibūdinti švelniais žodžiais.

Dabar galvoju, kad mylėjau tik vieną kartą. Ir tada buvau jauna, nepatyrusi, visą save atidavusi šiam jausmui, kurios iš tiesų mano meilės objektui visai nereikėjo. Na, gal iš pat pradžių buvo atsakas į mano jausmus, bet vėliau - tik akių dūmimas.

Koks vyras turėtų būti šalia, kad jaustumėtės laiminga?

- Šiuo momentu tokio vyro nėra.

Gal man nelemta sutikti stipresnio už save. Iki šiol su manimi gyveno silpni vyrai, kurie neatlaikė mano tvirto charakterio, kuriems nereikėjo mano meilės, gėrio ir besaikio nuolankumo. Vyrams nereikia gerų moterų, jiems reikia raganų, kurios joja ant šluotos, o jie niekaip negali tokių moterų pasiekti ir jas sutramdyti. Bet jūs man pasakykit, kaip būti blogai mylimam vyrui? Šitos teoremos kol kas niekaip negaliu išspręsti. Gal kai ją suprasiu, tada leisiu šalia atsirasti žmogui. Vieną, ką šiandien tikrai žinau: kad meilė pinigams niekada neišduos.

O meilė vyrams - visada nesėkminga?..

- Pirmasis mano vyras Ričardas... mano pirmoji meilė, pirmasis treneris, pirmojo sūnaus tėvas. Dešimt vedybinių metų. Viskas labai gražu, jei nebūtų šlykštu. Mylėjau aš jį, norėjau būti drauge, bet atsitiko taip, kad Ričardas pasirinko kitą moterį ir mudu likome dviese su Robertėliu. Jam tada buvo vos keli mėnesiai. Su juo beveik nebendrauju, kartais pasikalbame telefonu apie vaiko reikalus. Ričardo jau nemačiau trejus metus. Kartais sugrįžtu į mūsų bendrą gyvenimą, pavartau nuotraukų albumą ir vėl tuos prisiminimus ilgam padedu į lentyną.

Antrasis mano vyras Ramūnas išėjo ir paliko mane praėjusią vasarą. Tai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Mes su juo turime sūnų Marką, jam dabar dveji metukai. Likau viena su dviem vaikais, be pajamų, be meilės ir be paaiškinimo, kodėl taip atsitiko. Žinau tiek, kad išėjo pas kitą moterį, galbūt meilesnę, galbūt turtingesnę.

Bet aš jiems abiem esu labai dėkinga. Jų dėka šiandien esu laiminga, laisva ir pagaliau išmokau pažinti save. Anksčiau mylėjau vyrus, o dabar - save.

Ar su sūnumis tėvai bendrauja?

- Taip. Ričardas iš Amerikos dažnai paskambina Robertui. O dabar Ramūnas prižiūri Marką, nes aš esu labai užsiėmusi. O be to, juk vaikas turi ir du tėvus, kodėl visa atsakomybė turėtų kristi ant mano pečių. Aš nepykstu ant savo buvusių vyrų, kaip gali pykti ant silpno žmogaus.

Natalija, ar tekėtumėte dar kartą?

- Antrą kartą eidama už vyro dar tikėjau, kad meilė yra. Trečio karto nebebus. Gal aš ir tekėsiu, trečią, ketvirtą, o gal ir penktą, bet šioje sąjungoje meile net nekvepės. Gana man jos nuodų.

Patyrėte išdavystę?..

- Taip. Aš visą laiką gyvendama su savo vyrais buvau švari kaip baltas popieriaus lapas. O jie sau leido linksmai gyventi, naudotis mano gerumu ir pasitikėjimu. Jeigu iš tiesų žmonės sueina gyventi kartu jausdami vienas kitam meilę, draugystę, tai trečias žmogus niekada neatsiras.

Kas labiausiai žlugdo santuoką?

- Pinigų stygius. Jeigu šeima negali skaniai pavalgyti, nusipirkti automobilio ar net įsivesti kabelinę televiziją - tai erzelynė garantuota. Posakiui "su mylimu žmogumi - kad ir palapinėje" pridėčiau pabaigą: bet šalia nuosavo namo. Meilė ir pinigai - puikus duetas.

O vaikai?

- Dabar laikausi nuostatos: niekada nesakyk niekada. Bet vaiko atsiradimas iš moters atima trejus metus. Man dabar jų labai reikia, nes tik pradėjau gyventi normalų gyvenimą.

Ką moteris gali atleisti vyrui, o ko - ne?

- Dvasinės išdavystės. Juk vyras ir žmona atskleidžia vienas kitam tiek paslapčių, juk jie atveria pačius slapčiausius savo lobius. Ir kai sužinai, kad tavo mylimas žmogus lygiai taip pat atsivėrinėja kitai - tai jau kažkoks nužmogėjimas. Šitokių dalykų nepateisinu. Kūniški malonumai nėra svarbūs, sielos pardavimas - šeimyninės laimės pabaiga. Šitai žinau, šitai pergyvenau. Tada jaučiausi kaip tunelyje, o dabar, likusi viena, matau taip ilgai lauktą šviesą.