Mokytoja Vaida Skliuderienė: "Kiek tu gerbsi mokinius - tiek jie tave gerbs"

Technologijos keičiasi kasdien - mokytojas taip pat turi keistis?

Tai mokytojo darbe - neišvengiamybė. Kiekviena diena yra pamoka, ir sakau mokiniams: nesu visažinė, šito dar nemoku, bet išmoksiu. Tam yra kursai, seminarai. Net montuodami filmą mokomės: ir aš, ir mokiniai.

Vadinasi, pamoka nesibaigia po 45 minučių?

Neužtenka to, ką vaikai išmoksta per pamoką - daugiausia išmoksta po jų. Su mokiniais per internetą bendrauju ir namuose. Skatinu dalyvauti konkursuose; paskutinis laimėjimas - tai STT ir Lietuvos moksleivių sąjungos surengtas konkursas "Korupcija - ne išeitis". Mes kūrėme filmukus socialinėmis temomis, vienas jų užėmė 1-ąją vietą. Kūrėme filmą respublikiniam konkursui ekologijos tema "Žemė - žmonių planeta", tapome laureatais. Diskutavome su paralelinėmis klasėmis apie AIDS riziką ir pasekmes. Dalyvavome linksmame Kauno technikos universiteto organizuotame filmų konkurse "Kaip ekonomistai švenčia Kalėdas", taip pat Švietimo ir mokslo ministerijos "Microsoft" organizacijos sumanytame konkurse "Virtualios kelionės klasėje".

Per kompiuterines technologijas pateikiate ir savo sugalvotas inovatyvių pamokų versijas?

Esu laimėjusi diplomą už projektą "Meilė matematikai". Tai buvo pavyzdys kolegoms, kaip ugdyti gebėjimus ir supratimą, kad kompiuteris yra ne tik žaidimams, bet ir labai rimtam mokymuisi.

Naujus mokslo metus pradėjome iššūkiu "Kompiuteris - kiekvienam penktokui." Mokymui pasitelkiame elektronines knygas, naujas kompiuterines programas, multimedijas, interaktyvias lentas, netgi mobiliuosius telefonus - kurti filmukui.

Antrus metus iš eilės tarptautiniam konkursui "Sveikas maistas" kursime reklaminį socialinį videoklipą. Pernai savo darbus išsiuntėme į Italiją, bet mokykla neturi gerų techninių priemonių, profesionalios įrangos, tad mūsų filmukas nepateko tarp nuominuotųjų vien dėl kokybės. Tačiau įgūdžiai, kuriuos gauna mokiniai, yra neįkainojami: tobulina anglų kalbą, kompiuterinius įgūdžius, įsitraukia į kūrybinį procesą...

Ar įmanoma sudominti matematika humanitarą?

Jeigu pateiksi vaikui tinkamas mokomąsias programas, rodančias, kaip žingsnis po žingsnio išspręsti užduotį, jeigu jis pajus mažytę sėkmę, tada ta matematika nebeatrodys tokia baisi, ir jis užsidegs noru dirbti toliau.

Kaip apibūdintumėte naująją kartą?

Ši karta išskirtinė. Jaunimas jaučiasi laisvas, nesuvaržytas, niekas jų nespaudžia į rėmus. Jie visada gali pasakyti savo nuomonę, ir bus išklausyti, priimti. Jeigu muštruosi - bus atvirkštinis poveikis.

Buvote išrinkta tolerantiškiausia gimnazijos mokytoja.

Tai įpareigoja: kiek tu gerbsi mokinius, tiek jie tave gerbs. Į savo santykius su jais žiūriu kaip į lygiaverčių žmonių bendradarbiavimą. Visada gerbiu jų nuomonę, tad problemų nekyla.

Pasikeitęs požiūris į vaiką man pačiai kaip žmogui daug davė; dr. Meilė Lukšienė irgi akcentavo, kad mokykla turi būti vaikui. Pravėrusi duris, aš nežinau, iš kokios šeimos, kaip nusiteikęs atėjo vaikas, tad tenka pabūti ir mama: paklausti, priglausti, paguosti. Nebekalame žinių, vaikas seniai yra nebe indas, kur supilama informacija, galvojame, ką jis gali ir geba išmokti.

Esate mokytoja iš pašaukimo?

Pedagogikos juslė atėjo iš mamos, kurios dėka mokytojo darbą mačiau ir iš vidaus, ir iš išorės, mačiau, kaip ji vesdavo pamokas. Likimo ironija, kad dirbti pradėjau savo buvusių mokytojų kolektyve, sunku buvo ateiti į mokyklą ir mokyti dvyliktokus, kai pati jaučiausi dar beveik jų bendraamžė.

Ką atsakytumėte į teiginį, kad mokykla vaiką ruošia ne gyvenimui, bet egzaminui?

Aš privalau remtis bendrosiomis mokymo programomis, kad parengčiau egzaminui, tačiau kaip jomis naudosiuosi - priklauso nuo mano kūrybiškumo. Kompiuterinės technologijos reikalingos visur: ir vidurinėje mokykloje, ir universitete, ir gyvenime. Jeigu mokytojas sugeba užkrėsti aistra jo dalykui, mokinys netgi pasirenka jį studijuoti.

Kaip manote, ar atras savo vietą Lietuvoje talentingi mokiniai, ar išvyks studijuoti į užsienio universitetus ir ten pasiliks?

Mūsų valstybės politika tokia, kad baigęs aukštąją mokyklą žmogus neturi kur eiti. Mes per jaunųjų tyrėjų mokymus buvome informatikos mokslų fakultetuose Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, laboratorijose stebėjome, kaip dirba doktorantai, magistrantai. Jeigu kas atsuktų laiką atgal ir suteiktų tokias galimybes, būtų šaunu studijuoti iš naujo, tačiau jaunimui gavus diplomą sunku rasti darbą.

Kaip jūs vertinate naujai siūlomą pedagogų kvalifikacijos vertinimo koncepciją, kai jums reikės rinkti taškus, kreditus?

Specialistų yra visokių, bet aš manau, kad jeigu mokytojas nori dirbti, jam nereikia nei metodininko, nei eksperto vardo, jam tai darbinių įgūdžių neprideda. Viskas priklauso nuo asmenybės, poreikio ieškoti naujų žemių.

Ar jums lieka laiko paskaityti knygą, aplankyti spektaklį?

Į spektaklius einu kartu su auklėtiniais, jeigu jie mane vedasi, - juokiasi. - Itin domiuosi lyderystės ugdymu, studijuoju tai savarankiškai. Laisvo laiko nėra, todėl norėčiau padėkoti šeimai, kad dar neišvarė iš namų, - juokiasi. - Man trūksta dar poros valandų per parą. Bet kuo daugiau darai, tuo daugiau padarai.