Lina ir Valdas Japertai: "Mus suvedė laivai"

"Kokia tu būtumei, o jūra, jeigu tave mylėtume nuo kranto?" - rašė poetas. Nuo kada žavitės jūra ir burlaiviais?

Valdas: Trauka burlaiviams gimė, kai studijavau Suomijoje telekomunikacijas, visas Helsinkis - arti vandens. Išsinuomojau baidarę pasiplaukioti ir jaučiausi kaip autostradoje: tik žiūrėk, kad tavęs nekliudytų koks kateris ar jachta. Grįžus į Klaipėdą norėjosi prisidėti prie jūrinės kultūros plėtros, tad išgirdęs, kad bus regata, iškart užsirašiau savanoriu.

Lina: Savanorystei mane paskatino draugai, kai Klaipėdos universitete studijavau rekreaciją ir turizmą, ir aš labai džiaugiuosi. Turiu gidės pažymėjimą, reikia kaupti patirtį, kad galėčiau tikrai profesionaliai vesti ekskursijas. Mėgstu iššūkius, naujoves, o regata suteikė galimybių pažinti savybes, kurių neįtariau turinti.

Girdėjau, regatos metu savanoriai naktimis nemiegojo? Kokių nuotykių patyrėte?

Valdas: Aš tai miegodavau savanorių centre, nes vėlai vyksmas baigdavosi, ten ir gyvenau. Savanoriai buvo suskirstyti į keturias grupeles pagal tai, kur stovi laivai, ir aš buvau jų vadas, sužiūrėdavau, kada jiems laivus pasitikti. Galvojau, kad vadovauti bus labai nuobodu, bet tie savanoriai buvo linksmi, o laisvu laiku lankydavausi burlaiviuose. Mačiau besišypsančią Liną ir galvojau: jei būsiu vadas - bus daugiau šansų prie jos prieiti. Eidavome kartu pasivaikščioti.

Susiėjau su suomiais, kurie atplaukė senu prekybiniu laivu (jis buvo hipiškas, ne taip iščiustytas kaip didieji burlaiviai). Įgula buvo pankuojanti - žalieji, veganai, visokio plauko ir filosofijos. Suomiai plukdė ekspoziciją apie Afriką ir, aišku, laive turėjo pirtį, kaip ir antrasis suomių laivas. Suomiai stebėjosi, kad mieste nemažai parkų žalumos. Juokingiausi buvo olandai, jie visko prikrėtė: vienas sugalvojo įsilipti į medį vidury miesto, o kiti panoro jį išpurtyti. Sutikau tą olandą su ramentais, išsisukusį koją, bet vis tiek labai laimingą.

Lina: Svajojau apie didelį stebuklingą laivą, bet man kliuvo mažesni laiviukai, kurių struktūra kitokia. Mažųjų laivų komandos buvo daug šiltesnės, aš kalbu vokiškai, tad bendravau daugiausia su vokiečiais. Kartu eidavome į šventes, jie rengė prisistatymus: per laivų paradą kiekvienas išėjo į miestą apsirengęs kaip į karnavalą. Jie buvo uždaresni, santūresni, išėję į miestą labiau rūpinosi laivo poreikiais, ne savo, bet manęs prašė parodyti ką nors tipiško, pasėdėti kartu kavinėje. O švedai prie ilgo stulpo pririšo įgulos narę, pavertę ją undinėle ir nešė per visą miestą...

Kaip neapsirikti, iš ko suprasti, kad žmogus tau skirtas? Gražu žiūrėti, kaip laikotės už rankų ir žvelgiate vienas į kitą susižavėję, su nuostaba.

Lina: Akys žiba, šypsena pavergia. Po regatos aš pati jį kviečiausi paplaukioti su baidarėmis Minijos regatoje. Aš trykštu nekantrumu, energija, o Valdas yra ramus, susikaupęs - atsvara; turi savybių, kurių aš neturiu. Jis drąsesnis.

Valdas: Dar reikėjo pasistengti, kad užsitarnaučiau dėmesį. Buvo nerimo...

Vestuvės įvyko ant vandens?

Lina: Jis pasipiršo prie jūros, įteikė žiedą su gintaru. Per vestuves važiavome į Ventės ragą.

Ar pasitaiko, kad nesutampa nuomonės?

Valdas: Būna gyvenimiškų situacijų, kai vienas nori daryti ką kita, bet piktumas tuoj išsivadėja.

Kokių kuris turite silpnybių?

Valdas: Gal kartais Lina per daug šneka spontaniškai, bet tai labai miela. Šiaip man labai tiko, kad ji per daug nesidažo, nelabai mėgsta kur išeiti be manęs. O valgį ruošiame pakaitomis, aš mėgstu Viduržemio jūros, ispanišką, itališką virtuvę, jūros gėrybes. Į povestuvinę kelionę skridom į Madeirą, ten sala, kalnai. Aš šiek tiek užsiimu alpinizmu, buvau Gruzijoje įkopęs į 5 kilometrų kalną. Plaukiojome laivu, matėme delfinus, buvo romantiška. Laikausi minties, kad kada nors turėsime savo jachtą - kiaulė taupyklė kaupia monetas. O nesutariame dėl to, kiek turėsim vaikų, kad į jachtą tilptų...

Lina: Mane stebina jo ramumas. Kai aš tikiuosi staigaus atsakymo, tenka palaukti, kol Valdas pasakys subrandintą mintį.

Kas jūsų gyvenimą daro nepakartojamą?

Lina: Dabar tai meilė, bendros svajonės, tikslai. Požiūris sutampa - su tuo žmogumi matau ateitį. Vizijose - tą pačią jachtą. Kodėl neapiplaukus pasaulio? Namie neužsisėdim, yra polėkio, turime labai skirtingų polinkių draugų. Aš esu aktyvaus laisvalaikio klubo narė, mes kiekvienas kuruojam savo sritį: važiuojam į nacionalinius parkus, kitąkart einame į varžybas, atrandame vis naujų dalykų. Dabar ir Valdą kartu tempiuosi, jis irgi mėgsta organizuoti veiklą, nėra laiko svajoti.

Kas gyvenime kelia alergiją?

Valdas: Rutina. Žmonės, kurie nepatenkinti kažkuo, bet nieko nedaro, kad tai pakeistų. Kai studijavau Italijoje, žmonės kitaip žiūri į pasitaikančias kliūtis, yra atsipalaidavę, kitoks ir gyvenimo būdas.

Ar jau radote gyvenime savo vietą, ar vis dar ieškote?

Valdas: Ir taip, ir ne. Šeimą sukūrę susiradom tą vietą, bet yra minčių tobulinti profesinę veiklą. Nemanau, kad visada liksiu ten, kur esu. Kai reikia generuoti idėją, aš tai darau, o Linai atiduodu gyvenimiškas smulkmenas, ji yra vykdytoja. Arčiau prie žemės. Ji tvarko ir piniginius reikalus, ji taupesnė...

Lina: Šiuolaikinėje visuomenėje negali užsisėdėti, norisi dar ką nors studijuoti. Šiuo metu man tai aktualu. Būtų įdomu studijuoti psichologiją - man būtinas kaip oras bendravimas su žmonėmis... Rinkčiausi ir paslaugų sferą. Šiuo metu godžiai semiuosi istorinių žinių, domiuosi labai gražia Klaipėdos istorija.

Ko pravartaus išmokote bendraudami su regatos dalyviais?

Valdas: Per regatą ne tiek daug laiko buvo bendrauti, kaip viešnagėje Ispanijoje. Ten pažinau gyvenimą. O regatoje mačiau gerus pavyzdžius, lietuviai savanoriai, net keista, buvo nuostabūs, veržlūs, laimingi, visi glėbesčiavosi: pamatęs žmogų su geltonais marškinėliais pribėgdavai, apkabindavai...

Lina: Savanoriai susirenka su gera nuotaika ir energija, ten jau visai kitas pasaulis...

Per 2011-ųjų "Tall Ships" regatą Valdas bus visų savanoriu vadas. Gal "po blatu" Linai skirsite išskirtines pareigas?

Valdas: Šiuo metu yra užsiregistravę per šimtą kandidatų, bet atrinksim, ko gero, 60 - 70. Veržiasi jauni žmonės, bet norime, kad ateitų ir žmonių, turinčių patirties. Pernai buvo gidės - jos kitaip reprezentuoja miestą. Nei amžiaus, nei lyties limitų nėra, kad tik ateitų žmonės, kurie pasakytų: "Aš noriu, galiu, prisidėsiu." Mes būnam šalia, ir visi padarysime kai ką gražaus.

O Lina, ko gero, bus mano dešinioji ranka, ko gero, neatiduosiu jos į jokį laivą - bus kuo arčiau manęs. Pavaduotoja žemiškiems reikalams...

Kuo pasižymės ši regata?

Valdas: Šią vasarą daugiausiai dėmesio bus skirta kultūrai. Turkija paskelbta pasaulio kultūros sostine, tad savanorių atranka į laivus bus reiklesnė, jie turėtų būti iš kultūrinių organizacijų, kūrybiški. Laivų, tiesą sakant, atplauks mažiau, nes tai bus kaip papildomas plaukimas. Iš Norvegijos burlaiviai plauks į Klaipėdą, iš čia - į Turkiją, Lenkiją.

Ar praeitą kartą buvo kokių nesklandumų, iš kurių pasimokėte?

Valdas: Buvo paprastų problemų: dėl vandens nuotekų išvežimo, suplyšo burė. Įgulų nariai skambinėdavo, kad nori suoliuką susikalti - atnešk vinių ir plaktuką, kiti norėjo kažką susilituoti. Žemiškos bėdos.

Tai savanorystė - neatsiejama jūsų gyvenimo dalis?

Valdas: Mano godos susijusios su regatomis. "Tall Ships" yra klasikinių, didžiųjų burlaivių regata. Tikiuosi, kada atplauks ir moderniosios jachtos. Tokios regatos vykdavo Baltijos jūroje, dabar porą metų nerado rėmėjų. Jeigu reikės savanorių, būsiu pirmasis, pasiūlęs pagalbą laivams bet kuriame Baltijos jūros uoste.