Kur naivūs policininkai, o pensininkai - dievai

Taip. Jei būčiau žinojęs, kad pradžia bus tokia sunki, niekada nebūčiau važiavęs. Iš pradžių rinkau ir nešiojau apelsinus. Tai labai sunkus darbas. Gerai, jei atvažiuoja tvirtai sudėti vyrai iš kaimo, kas jiems ta 20-ies kilogramų dėžė apelsinų: nešioja be problemų. O aš dvi dienas paėjau, ir jau kupra susukta. Be to, darbdaviai su mumis nesiskaitė, apgaudinėjo, o bendrauti teko gestais, nes niekas angliškai nemokėjo. Dirbau mėnesį, bet nieko neuždirbau. Lietuvoje galėjau daugiau uždirbti kur nors parduotuvėje kraudamas prekes. Laimei, buvau pardavęs mašiną - turėjau pinigų maistui ir dar kitiems paskolinau. Mat jau badavo visi kartu atvykę lietuviai. Taip be darbo gyvenome mėnesį. Namo važiuoti negalėjau, nes pinigų nei kelionei, nei kam kitam jau nebebuvo. Laimei, vėliau pasisekė įsidarbinti picerijoje. Reikėjo dirbti po 10-12 valandų per parą be pertraukos, o mokėjo mažai. Labiausiai džiaugiausi, kad picerijoje visi kalbėjo angliškai. Galėjau išmokti ispanų kalbos, o mokiausi tokiu būdu: man pasako ką nors ispaniškai, tada išverčia į anglų kalbą, aš išsiverčiu iš anglų į lietuvių, ir tada pagaliau suprantu, ką man pasakė...

Vis dėlto picerijoje ilgai neužsibuvau. Dar kartą buvau apgautas - šeimininkai sumokėjo tik pusę algos. Mes, darbuotojai (picerijoje dirbo vieni nelegalai - rumunai, bulgarai ir lietuviai), surengėme streiką. Tada jau sumokėjo, kiek priklauso, tačiau kitą dieną nutariau iš šio darbo išeiti. Kaip tik buvo vasaros pradžia - pamaniau, dabar bus lengviau susirasti geresnį darbą kokiame nors bare. Ir įsidarbinau tokiam kaimo stiliaus restorane, kuris turbūt geriausias visame miestelyje. Dirbu jame iki šiol - jau trejus metus. Ir kuo toliau, tuo geriau. Per metus dukart pakelia algą, išleidžia atostogų ir jas apmoka. Anksčiau apie tai galėjau tik pasvajoti - kas gi tau nelegalą atostogų išleis.

Norintiesiems dirbti Ispanijoje galiu tiek pasakyti - turi važiuoti žinodamas, kur važiuoji. Jeigu važiuoji su tokia mintim - "kas bus, tas bus", tada jau nieko gero nelauk.

Dirbi prabangiam restorane?

Ne, jis panašus į smuklę, tik maistas labai geras. Lietuvoje tokių labai daug. Ispanijoje apskritai kitaip suvokiamas žodis "restoranas". Ten restoranu bet kokią užeigą vadina. Lietuviškieji restoranai - daug aukštesnio lygio. Tačiau tas restoranas, kuriame dirbu, yra gražioje vietoje, ant kalno viršūnės, atsiveria graži panorama. Manau, jis vertas restorano vardo. Ir servetėlės ant stalų - ne popierinės, o medžiaginės... Kodėl užsiminiau apie servetėles: paprastai restoranu ten vadinama net tokia užeiga, kurios staltiesės yra iš popieriaus...

Su manimi restorane dirba beveik vieni lietuviai. Šeimininkai vertina mus, lietuvius, nes, sako, ispanai taip dirbti nemoka. Esą mes daug geriau atrodom, nes stovim tiesūs, esam geresnių manierų.

Daug lietuvių traukia į Ispaniją laimės ieškoti?

Taip, lietuvių atvažiuoja daugybė. Tačiau dauguma jų išvažiuoja namo, mat įvairios inspekcijos dabar aktyviai medžioja nelegalus, be to, darbdaviai nenori duoti darbo, jei nemoki kalbos. Labai daug lietuvių, palaužti skurdo, eina vogti. Sučiumpa policija, išsiunčia namo. Jei pareigūnai pamato važiuojančią mašiną su lietuviškais numeriais - stabdo, apieško. Ispanai jau patyrė, kas tie lietuviai - vagys mes jų akyse, banditai. Tiesa, gerai, dabar rumunų daug privažiavo - kiek pasitaisė mūsų padėtis. Tai jie dabar didžiausi vagys, - šypsosi Simas.

O šiaip su ispanais policininkais susidūrus dažnai būna labai linksma... Įdomūs jie žmogeliai, naivūs, geraširdžiai tokie. Pavyzdžiui, sustabdo tave kelių policija ir nubaudžia 400 eurų bauda - mat neturi ispaniškų teisių, o kadangi esi užsibuvęs šalyje daugiau kaip tris mėnesius, jau turi būti teises pasikeitęs. Tačiau jei baudą sumoki per mėnesį, tau taikoma 30 proc. nuolaida. O jei išsisukinėji ir nemoki baudos metus - ji iš viso anuliuojama... Kai pagalvoju, Lietuvoje juk turėtum reikalų su antstoliais, tavo turtą parduotų... Iš ispanų tai gali atimti teises, bet iš užsieniečių - ne. Na, o jei tave pagauna girtą prie vairo - gali atimti mašiną, kol susimokėsi kiek priklauso. Bet kadangi bauda - apie 600 eurų, ne vienas tiesiog palieka mašiną pareigūnams, jei ji tokios sumos neverta...

Taip pat ispanų pareigūnai dažnai nustemba pamatę, ką mes, lietuviai, mašinų bagažinėse vežiojamės. Juk žinai, lietuvio bagažinėje įvairūs įrankiai sudėti, kad pats prireikus automobilį susitvarkytum. O policininkai žiūri ir stebisi: "Kam tau tiek įrankių", - sako. "Kaip kam, - aiškinu, - suges mašina, susitvarkysiu." - "Gi autoservisai yra", - vis tiek nesupranta. "Brangu, mes patys susitvarkom." - "Eik tu, tai viską mokat?" - "Viską." Tada pasiima kokį raktą. Vėl klausia, kam jis man. "Ratui atsukti." - "O kam antras?.." - "Kitam ratui." Nesupranta... Sako, tavo raktai kažkokie per dideli, gal žmones su jais talžai... Naivūs tokie klausimai, juokas ima, bet negali juoktis - visgi policija. Arba prikimba dėl troso - Ispanijoje mašiną tempti draudžiama. "Kam tau tas trosas, juk draudžiama." - "Aš juk automobilių netempiu, tik bagažinėje laikau." - "Negalima bagažinėj laikyt, nes draudžiama..."

Beje, pareigūnai manęs vis prašo, kad pasikeisčiau automobilio numerius iš lietuviškų į ispaniškus, nes kitaip, perspėja, "taip ir stabdysim tave visą laiką". Tačiau aš nenoriu. Kam man tie ispaniški numeriai, juk lietuvis esu.

Tavo patriotiški jausmai dar neišblėso?

Aišku, ne, namo noriu visada. Bet kuo ilgiau Ispanijoje gyveni, tuo mažiau šansų grįžti. Laikui bėgant užsimiršti, mažėja ir šansai Lietuvoje darbo susirasti. Šiaip aš niekada nenorėjau iš Lietuvos išvažiuoti, bet buvau likęs be darbo ir nutariau pabandyti. Na, kita vertus, gerai toj Ispanijoj - šilta, puikus oras. Visai kitos nuotaikos esi, kai saulė šviečia. Į Lietuvą grįžti, šaltyje pabūni, iškart liūdnesnis tampi, pastebi, kad niekas nesišypso. O ir pragyvenimas Ispanijoje pigus. Gal algos ir nėra labai didelės, bet uždirbi 4-5 kartus daugiau nei Lietuvoje. Gali gerai gyventi. Be to, už butą moki mažiau nei čia, maistas pigesnis, būsto šildymas nekainuoja, nes nešalta...

Vadinasi, gyveni gerai, esi viskuo apsirūpinęs?

Na, kaip viskuo... Man gerai. Bet trūksta artimųjų, draugų. Lietuvoje gi visi liko. Palauksiu, kol čia geriau bus, tada grįšiu.

Neprisižadėk - gal sužavės tave kuri nors ispanė ir liksi ten visam.

Kad negražios jos... Kaip ir daugelis, prieš atvažiuodamas įsivaizdavau, kad jos labai gražios, bet kai pamačiau... Labai daug valgo, storos. Tačiau didmiesčiuose, aišku, kitas dalykas. Ten daugiau gražių merginų. Žodžiu, romano su ispane nenoriu. Mes ištikimi savo tautietėms. Lietuviai - lietuvėms.

Girdėjau, Ispanijoje šeimose labai engiamos moterys.

Aš taip nepasakyčiau. Tačiau, žinoma, ten moterys ne tokios laisvos kaip čia. Moterys daugiausia savo laiko skiria namams, buičiai. Mažiau dirbančių moterų. O vyrai tai "pijokėliai", visi per barus eina. Dirba, geria, dirba, vėl geria...

Apskritai ten gyvenimas 50-ia metų atsilikęs nuo to gyvenimo, kuris yra Vakaruose. Grįžti į Lietuvą ir matai - štai čia jaučiasi, kad Europa. O ten labai netvarkinga, namai negražūs, parduotuvės, barai labai paprasti.

Lietuvoje gražiau?

Kur kas gražiau, nėra ko lyginti. Kas toj Ispanijoj - tik geras oras... Na, ir švenčių, barų labai daug, gali nebrangiai gerti... Kai dabar grįžęs pamačiau Vilnių, buvau priblokštas - taip miestas pagražėjęs. Ir apie Klaipėdą galima tą patį pasakyti.

Ką dar galėtum papasakoti apie ispanus?

Labai matomas ispanų nenoras dirbti. Ispanijoje vyksta iš tikrųjų daug įvairių švenčių. Pagundų - milijonas. Diskotekos vyksta ištisas paras, pliaže ant kėdutės gali kad ir visą dieną ir naktį maloniai sėdėt. Žmonės čia tikrai nepersidirba. Padirbėja ryte, bet apie 13.30 val. visos parduotuvės užsidaro ir neveikia iki 17 val. Išskyrus didžiąsias maisto prekių parduotuves. Tuo metu ispanai valgo, miega, - žodžiu, ilsisi. Penktą valandą vėl grįžta prie darbo; padirba iki aštuonių ir užsidaro. Tokios tradicijos.

Ispanijoje dar labai krenta į akis kitoks požiūris į klientą. Kur benueisi, niekas dėl tavęs per daug nesistengs. Posakis "klientas visada teisus" apskritai neegzistuoja. Neduok Dieve susirgsi - vien norint kraujo duoti reikia laukti mėnesį. Per tą laiką gi numirti gali. O dar sako, Lietuvoje bloga sveikatos priežiūra. Pabūtų lietuviai Ispanijoj, susirgtų, tai pamatytų, kur tikrai reikalingos sveikatos sistemos reformos.

Bet pensininkai Ispanijoje gyvena tikrai geriau negu čia.

Taip, pensininkai gyvena labai gerai, kaip dievai. Gal pusę mūsų miestelio yra išpirkę pensininkai - atvažiavę vokiečiai, anglai. Jie parduoda savo butą, pavyzdžiui, Anglijoje, nusiperka būstą šičia ir ramiai sau gyvena. Apskritai čia tikras pensininkų rojus. Bobutės kaitinasi sau pliažuose, apie tai, ką valgyti, mąstyti nereikia. Pensiją tokią gauna, kad gali daryti ką nori. Dar ir pasitaupo.