Klemiškėse Toshihiro pasigenda tik tėvų ir... bambukų

Vilkėjo elegantišką kostiumą, buvo drovokas, bet puikių manierų... Mudu ne tik vienas kitam daug pasakojome apie savo šalį, bet kiekvieną savaitgalį jo automobiliu keliavome po Japoniją, užkopėme net į Fudžijamos viršukalnę. Kartu važiuodavo ir mano draugė, nes Toshihiro - tikras džentelmenas. Itin pagarbus. Tada dirbo didelės firmos padalinio vadovu.

Kuo patikote jūs?

Jis sakė, kad jam su manimi labai linksma. Kai baigėsi mano viza, išsigando, tad pasipiršo tame pačiame parke, kur vyko pirmasis pasimatymas. Švietė daugybė žibintų, čiurleno fontanas, o jis atsiklaupė ir įteikė sužadėtuvių žiedą.

Kuklios mūsų vestuvės įvyko Tokijuje, bet ketiname dar kartą susituokti bažnyčioje Lietuvoje. Toshihiro sutiko priimti katalikų tikėjimą.

Kaip svetimšalę marčią sutiko Toshihiro mama?

Svetingai. Iš pradžių nesupratau jos kalbos, nes kalbėjo tarmiškai, mat ji kilusi iš kalnuotos Nagojos vietovės. Anyta išmokė mane gaminti japonų valgius: žuvį kepti, marinuoti mėsą... Mane nustebino santykiai tarp japonų sutuoktinių: paprastai vyras, grįžęs iš darbo namo, užsisklendžia savo kambaryje. Bet tarp mūsų su Toshihiro to nebuvo, mes gerdavome arbatą ir negalėdavome atsišnekėti...

Pirmagimis gimė Japonijoje?

Vyrams dalyvauti gimdyme ten neleidžia, ir man buvo keista, kad gimdyvę diržais pririša prie lovos, neleidžia vaikščiot, judėt ir tik klausosi vaisiaus širdies tonuso. Man neteko kūdikio nė karto išmaudyti, nes vyras po darbo veik nepaleisdavo jo iš glėbio. Žaisdavo, dainuodavo, net lietuviškai.

Ar iš tiesų japonai vaikams iki šešerių metų leidžia viską?

Leidžia daryti ką nori. Na, nebent vaikas liptų per balkoną. Jie visur eina su mažiukais, su trimečiu laipioja po kalnus ir ugnikalnius, nešdamiesi ant nugaros "kengūrose". Iš pradžių mano vyras, nors pats turi tik vieną brolį, norėjo, kad turėtume daug vaikų, bet kai teko auginti šiuos, tai pasakė: "Gal jau užteks"... O aš tai noriu mergaitės.

Beje, Dainių pakrikštijome Lietuvoje, nes grįždavome kasmet. Kartą viešėjo ir anyta. Labai norėčiau aplankyti Japoniją, bet devynių mėnesių pagrandukas Tomas dar per mažas keturiolikos valandų skrydžiui.

Tai trimetis Hayato gimė Japonijoje, o Tomas jau čia?

Taip, pagalvojau, negerai, kad vaikai senelių nemato. Grįžau čia, kai Tomą dar nešiojau po širdimi. Ketinau grįžti į Tokiją, bet vyresnieji jau lankė darželį... Vyras sutiko apsigyventi Lietuvoje. Japonijoje vasarą karšta, tiesiog pirtis, tai juokavo, kad čia bus vėsiau... Rugpjūčio 31-ąją bus metai, kai gyvena Lietuvoje. Labiausiai vyrą sužavėjo Kryžių kalnas.

Vyras turi patirties versle, tai džiaugiuosi, kad jam gimsta naujų idėjų, ką patobulinti nuosavoje lentpjūvėje. Išsinuomojome butą Klaipėdoje, bet ketiname suremontuoti šį namą Klemiškėse ir jaukiai įsikurti, sutvarkyti aplinką. Dainius jau pradės eit į mokyklą, nebenoriu vaikų tampyti po pasaulį.

Kas Toshihiro čia patinka, kas ne?

Jam patinka, kad čia nedaug žmonių - daug erdvės, tylos ir ramybės. Švarus oras. To visada pasigesdavo Tokijuje. Nepatinka lietuvaičiai, kurie geria daug degtinės. O mūsų moterys jam visos žavios. Beje, sako, kad aš daug geresnė žmona negu japonės, - juokiasi.

("Normali žmona", - šypsodamasis lietuviškai įsiterpia Toshihiro, kalbąs be akcento, tačiau dar labai šykščiai. Mokosi lietuvių kalbos ne iš vadovėlių, o įsiklausydamas, kaip šneka uošviai ir kaimynai. "Likimas mus suvedė", - dar paaiškina vyras filosofiškai. Šiaip akių nenuleidžia nuo Jurgitos, lyg dar nenumaldė troškulio gerti iš tų žydrų šaltinių...)

Jurgita, ar gali būti savas "iki kaulų smegenų" svetimšalis?

Gali. Neįprasta yra tai, kad skiriasi mūsų papročiai, bet jausmai sujungia, ir pamiršti, kad jis kitoks. Net nežinau, kada tas žmogus man pasidarė be galo artimas. Man Tokijuje buvo truputį sunku gyventi - jam dabar čia nelengva. Jis geras tėtis, myliu jį ir už tai. Ir vaikai jo labai klauso - užtenka ramaus, įtaigaus žodžio.

Minėjote, kad tėvynėje Toshihiro mėgo beisbolą.

Dabar ant žolytės žaidžia golfą. Arba klube. Mudu labai mėgstame žvejoti Danėje, juk ir Japonijoje gaudėme žuvis, man neregėtas. Prisimenu, važiuodavome mėnesienoje austrių rinkti, kasėm kastuvėliais...

Ar Baltijoje vyras mėgsta maudytis?

Jam pašiurpsta oda vien nuo tokio pasiūlymo!

Ko labiausiai vyras pasigenda, ką paliko Japonijoje?

Žinoma, ilgisi draugų ir tėvų, kurie jau sulaukė garbaus amžiaus.

"Aš labai pasiilgau bambukų!" - vėl lietuviškai įsiterpia Toshihiro.