Kęstutis Buiškys: "Laimės receptas - nuoširdūs pokalbiai su savimi"

Kęstutis ilgai negalėjo suprasti, kodėl žmonės lengvai pasiduoda agresijai. Paauglystėje, sako, norėjęs apsiginti nuo bendraamžių, vėliau - ieškojęs savęs.

Kai stojo tarnauti tarybinėje armijoje, buvo išsiųstas į Maskvą, čia ir susipažino su kinų mankšta. Tačiau Rytų kultūra ir filosofija galutinai sužavėjo prieš 14 metų, pradėjus važinėti į seminarus Rusijoje. Ten susirinkdavo išmintingi žmonės ir jogos treneriai.

"Žmonės, su kuriais susipažinau, parodė, kad galima gyventi kitaip - be nuolatinės įtampos, varginančių kasdienių problemų. Pradėjau mokytis gyventi savo, o ne kitų gyvenimą", - šypsosi jogos mokytojas.

Kęstutį paliko abi jo gyvenimo moterys: pirmoji žmona - po metų, antroji - po dvidešimties.

"Su manimi gyventi nelengva. Moterys susikuria savo supratimą apie tai, koks turėtų būti vyras - šeimos galva. Jeigu yra kitaip - gyventi kartu tampa sunku abiem", - samprotauja vyriškis.

Antroji Kęstučio žmona toleravo jo ieškojimus, nors važinėjimas į seminarus kainuodavo nemažus pinigus ir šeimai kartais jų pritrūkdavo. Moteris nepriekaištavo, tikėjosi, kad vyro įgytos žinios padės išspręsti šeimos problemas. Deja, taip neatsitiko.

"Jokiu būdu nesmerkiu moterų. Suprantu, kad gyvendamas šeimoje vyras privalo uždirbti pinigus, eiti su šeima į svečius, rūpintis buitimi. Toks yra stereotipas - šeimos modelis. Nesugebėjau taip gyventi, - prisipažįsta Kęstutis. - Išsiskyrėme taikiai, su žmona ir dukra likome draugai."

Be patogumų

Vyriškio teigimu, joga yra technika, padedanti pasiekti kūno ir dvasios darną. Meditacijai, pozityviam mąstymui reikalinga tyla ir ramybė, todėl jogą praktikuojantis bei jos subtilybes dėstantis Kęstutis vienas gyvena nuošaliame name be komunalinių patogumų. Žiemą tenka pasirūpinti malkų.

Skrandžio poreikiams jogos mokytojas nepataikauja, juokauja, kad kartais ir su skrandžiu reikia nuoširdžiai pasikalbėti: "Ateinu į parduotuvę ir mintyse sakau savo skrandžiui - tau galiu išleisti tik 20 litų, rinkis ką nori, tačiau vėliau nekaltink manęs, kad išsirinkai ne tai, ko norėjai".

Kartą, norėdamas išbandyti savo fizinių ir dvasinių jėgų rezervus, Kęstutis badavo 11 parų. Išsekęs suprato, kad toks tikrinimo būdas - ne pats tinkamiausias.

Moteris gena smalsumas

"Kartais saikingai vartoju alkoholį ir darau visas nuodėmes. Tai neprieštarauja jogos principams. Dirbu su klientėmis, kurios gyvena taip, kaip ir aš. Jeigu būčiau ypač dvasingas, negalėčiau jų mokyti. Tiesiog nesusikalbėtume. Klientės manimi nepasitikėtų", - mano Kęstas.

Į sporto klube rengiamas jogos ir kinų mankštos treniruotes moteris privilioja smalsumas. Kai kurioms Rytų filosofija tampa gyvenimo būdu, tačiau būna ir tokių, kurių Kęstas paprašo palikti salę.

"Negaliu dirbti su man nepatinkančiu žmogumi. Ieškau, kas jame yra gražaus - gal akys, rankos, žvilgsnis ar nosis, gal net eisena. Tačiau yra tokių klienčių, kurios išoriškai yra patrauklios, o skleidžia neigiamą energiją. Jos įnirtingai reikalauja dėmesio, komentuoja pratimus, kartais - net grasina. Iš pradžių taikiai bandau sudrausminti. Kai nepavyksta, paprašau palikti salę, nes jos trukdo ne man, o toms, kurios atėjo pasisemti žinių."

Ar senatvėje šypsosimės?

Jogos mokytojas mano, kad didžiausią nepasitenkinimą savimi jaučiame tuomet, kada pasauliui bandome įrodyti, kad esame geriausi.

"Ar iš tiesų norime būti geriausi, ar privalome kam nors tai įrodinėti? Visą gyvenimą savęs klausinėjau - ko man reikia ir ar tikrai gyvenu savo gyvenimą? Nuolatiniai nuoširdūs pokalbiai su savimi padėjo tapti laimingam. Neblefuoju tardamas šitą žodį.

Kai kurie žmonės gyvena tik dėl vaikų, dėl namo priemiestyje, dėl gražių drabužių ir garbių titulų. Jei senatvėje jie šypsosis - tuomet viską darė teisingai. Jei ne - vertingiausias akimirkas paleido pavėjui. Kad taip neatsitiktų, visada savo klientams siūlau išmokti nuoširdžiai pasikalbėti su savimi ir išgirsti atsakymus. Jie visada glūdi mūsų pasąmonėje."