Kazys Paulikas nelaiko savęs turtuoliu

Lietuvoje yra labai nedaug žmonių, kurie gali pagrįstai vadintis turtingais žmonėmis. Mano nuomone, tikri milijonieriai - tai tie žmonės, kurių turtai keliauja iš vienos kartos į kitą. Nelabai domiuosi kitų sukauptais turtais, bet kiek man yra žinoma, mūsų šalyje yra tik labai maža saujelė žmonių, kurie savo turtą įvardija milijonais. Dauguma verslininkų dirba su bankais, ima kreditus ir taip plėtoja savo verslą.

Kalbant apie mane konkrečiai, gal ateityje, jeigu verslas klestės ir viskas vyks sėkmingai, mano vaikai ar anūkai turės realius turtus. Kitas klausimas - ar jie mokės jais naudotis.

Versle sukatės jau senokai. Rizika, įtampa, problemos... Ar toks gyvenimo būdas neišsekina?

Tai, ką darau, man teikia didžiulį malonumą. Pradėjęs verslą 1991-aisiais metais galėjau rinktis net keletą jo sričių. Nuėjau pramogų verslo keliu ir nesigailiu. Stengiuosi žmonėms sukurti malonumą pramogauti.

O rizikos neišvengsi, juk net gyventi yra gana rizikinga. Jeigu imiesi verslo, turi kuo mažiau galvoti apie tokius dalykus. Priešingu atveju nepavyks pasiekti užsibrėžto tikslo. "Pramogų banko" projektas Lietuvoje daromas pirmą kartą. Net Pabaltijo valstybėse jų yra tik keletas: vienas Rygoje, kitas - Kaliningrade. Ir dabar dar girdžiu skeptiškų nuomonių, kad Klaipėda per mažas miestas tokiam pramogų ir kazino gigantui. Bet aš turiu kitą nuomonę, jos griežtai ir laikausi. Mūsų mieste jau yra susidaręs verslo žmonių elitas ir inteligentija, kuriems reikia atitinkamos vietos papramogauti ar kultūringai praleisti laisvalaikį. Jie šiandien nori kitaip gyventi, gauti kokybišką paslaugą. Tačiau "Pramogų banko" koncepcija yra pakviesti ne tik tą vadinamąjį elitą, bet ir visus klaipėdiečius bei jų svečius. Neįsivaizduokite, kad "Pramogų bankas" nepasiekiamas paprastam žmogui. Anaiptol. "Pramogų banke" patalpos yra suskirstytos zonomis. Tarkim, į klubinę salę pabūti, aptarti verslo reikalų rinksis klubo nariai. Tačiau tai nereiškia, kad kavinėje ar kazino negali apsilankyti ne klubo nariai. Kiekvienas turime švenčių ir bent kartą per metus ar mėnesį norime šiek tiek paišlaidauti, pabūti gražioje aplinkoje.

Privatus verslas - tai darbas be poilsio, savaitgalių, atostogų. Ar ne patogiau būti samdomu darbuotoju: užvėrei kabineto duris - ir jokių rūpesčių?..

Kiekvienas vyras gyvenimą renkasi tokį, koks jam yra patogus ir geras. Vienas gali valandų valandas žvejoti, kitam patinka, kai kažkas jam vadovauja ir už jį priima sprendimus.

Aš poilsiauju tik tada, kai jaučiuosi pervargęs, kai matau, kad mano "prekinė išvaizda" jau reikalauja atsipalaidavimo. Tačiau tai nereiškia, kad visą mėnesį mėgaujuosi saulės voniomis. Man užtenka penkių ar šešių valandų ramybės, pabuvimo su šeima. Atvažiuoja sūnūs, pamėtome su jais kamuolį į krepšį, pavaikau po kiemą šunį, paskaitau knygą, ir vėl kimbu į darbą.

Tai reiškia, kad žodis "atostogos" neegzistuoja Jūsų gyvenime...

Iš tiesų atostogų reikšmės nelabai suprantu. Ne vienerius metus būdamas versle atostogauju važiuodamas į užsienį ir aplankydamas mano įdomias parodas. Niekada neišsijungiu mobiliojo telefono. Man įdomu būnant toli nuo namų, kaip sekasi kolektyvui dirbti, ar viskas gerai, ar nėra kokių nesusipratimų. Nepagalvokite, kad juos tikrinu ir neleidžiu net akimirkai užmiršti, jog manęs nėra šalia. Ne, mūsų santykiai puikūs, aš jais pasitikiu.

Kokiuose namuose gyvena Kazys Paulikas?

Gyvenu nuosavame nedidukame name. Galėčiau gyventi ir bute, tačiau man nusibodo, kad kieme paliktą automobilį nuolat kažkas subraižo, nusukinėja detales...

Mano name nėra prabangos, viskas labai paprasta ir patogu. Su drauge Inga, su kuria ir kuriame bendrą verslą, į namus grįžtame tik pailsėti. Mes gyvename darbe, čia bendraujame su klientais, čia priiminėjame svečius, čia ir maitinamės.

Iš pirmosios santuokos Jūs turite du paauglius sūnus. Kaip apibūdintumėte save kaip tėvą?

Savo vaikams stengiuosi duoti kuo daugiau darbo ir niekada neleidžiu įsijausti į viskuo aprūpintų atžalų vaidmenį. Jeigu berniukas nuo mažens augs nieko negalvodamas apie ateitį ir nesukdamas galvos, kaip jam užsidirbti pinigų ir pasiekti tikslo, užaugęs taps niekam tikusiu vyru.

Jeigu vaikams yra galimybę kelio galą paeiti pėsčiomis, niekada nevažiuoju jų pasiimti. Šiltnamio sąlygomis užauginti žmonės palūžta ir neranda vietos tikrame gyvenime. Pats esu išmokęs įveikti gyvenimo sunkumus, to paties mokau ir abu sūnus, kuriems kol kas dar tik trylika ir dešimt metų. Vaikai gyvena su mama, o aš jiems suteikiu tiek, kiek jiems iš tikrųjų reikia. Vaikui reikia palyginti nedaug. Pagrindinis jų darbas - gerai mokytis. Jeigu pildysi visus jų norus - pramogų ir laisvalaikio, netruksi išlepinti. Bet ar nuo to jie taps laimingesni?.. Stengiuosi, kad sūnūs sportuotų. Nežinau, kaip susiklostys tolesnis mano verslo gyvavimas, todėl abu vaikai užaugę turi tvirtai stovėti ant savo, o ne ant tėvo kojų.

Ar daug dėmesio skiriate savo išvaizdai, aprangos stiliui?

Aprangą renkuosi pagal situaciją. Mėgstu rengtis laisvais, nesuvaržytais drabužiais. Neperku brangiausiose parduotuvėse, nesivaikau etikečių. Tačiau įsigyju tik geros kokybės drabužius. Neslėpsiu - jų turiu pakankamai. Kai ėmiesi verslo ir dalyvauji politikoje, turi suprasti, kad nebepriklausai vien tik sau. Negali rengtis bet kaip, važinėti su nešvariu automobiliu. Bet privataus stilisto kol kas neturiu...

Kokios žmogaus savybės Jums pačios svarbiausios?

Pirmiausia - patikimumas. Labai vertinu vidinę drąsą priimant sprendimus. O trečia man imponuojanti savybė - nuoširdumas.

Daugeliui vyrų pramogos asocijuojasi su alkoholiu bei moterimis...

Alkoholis niekada man nebuvo laisvalaikio ar pramogų dalis. Puikiausiai galiu bendrauti ir gurkšnodamas sultis. Tačiau retkarčiais pasimėgauju gero konjako ar vyno taure.
O moterys... Aš per daug užimtas darbu, kad galėčiau užsiimti flirtu. Turiu draugę Ingą, su kuria praleidžiu laisvas valandas. Mudu visada drauge pusryčiaujame, aptariame reikalus, ji - "Pramogų banko" direktorė. Mes gana užsiėmę žmonės, tad džiaugiamės radę laisvą laiko minutę pabūti tiktai dviese.