Kaip vyrą išvesti iš proto? (2)

Tai buvo žalioje jaunystėje. Nežinau, kaip dabar, bet mano laikais šokiuose tarp vaikinų vykdavo neakivaizdinės varžybos: kas sugebės gauti merginos sutikimą ją palydėti. Tam prireikdavo nemažai išmonės. Kartą, jaučiu, užsimezgė įdomus pokalbis. Mergina išvaizdi, intriguojanti, ir staiga pamatau juodas lakuotų nagų panages... Reikėjo staigiai rasti priežastį dingti.

Vienas sielų inžinierius sakė, kad moterys daugiau ima negu duoda. Kokių lūkesčių jos nepateisino?

Sielų inžinierius gal ir teisus, bet vyras tam ir vyras, kad ypatingos lygybės neieškotų.

Ar sutinkate su gan teatrališku teiginiu, jog kūnas - tai mažiausia, ką gali duoti moteris?

Manau, kad siela neturi būti tik šapelis masyviame, geidulingame kūne...

Kas lieka po išsiskyrimų: tik pelenai ir nuoskaudos?

Kiek girdėjau iš kitų, dažniausiai išsiskyrimus lydi nuoskaudos. Meilės amžinumo paslapties nesu įminęs. Gyventi ir neišsiskirti yra menas.

Ar teko moters palankumą laimėti, aistrą sukurstyti pasitelkus aktoriaus gabėjimus?

Gal tiksliau galėtų atsakyti aktorius. Arba didžiųjų menininkų gyvenimai: Pikaso, Dali, iš moters kūno sukūrę naujas dailės sroves - kubizmą ir siurrealizmą, ar degantį delną virš liepsnos laikęs, kol teiksis ateit mylimoji, ir ausį dėl jos nusipjovęs Van Gogas.

Ką turi daryti vyras, kad moteris jaustųsi emociškai saugi?

Na, tai kaip tame anekdote - nekvepėti žvėrimi ir mišku, tai yra - nebūti kelmu.

Kokia moteris ideali? Atiduodanti "visą save" ar liekanti nepažini?

Tam tikras paslaptingumas yra moters žavingumo dalis. Ideali gali būti ta, kuri apie save taip negalvoja.

Ko nori vyrai?

Beveik visi vyrai (kiti gal slepia tai) trokšta paperkančio moters švelnumo.

Kai vyras sutinka moterį, ima rėžti sparną, o kai ji neatsiliepia gal per staigiai jo aistrai, jis ima "ravėti" jos kompleksus. Kuris tų kompleksų turi daugiau? Kokios vyro didžiosios baimės?

Nors klausime yra daugiau moteriško šališkumo, bet galima mestelt akmenėlį vyrų pusėn. Dėl baimių išradimų neieškokim - mūšis lovoje su galima kapituliacija kartais yra didžiausia mūsų baimė.

Su kokia garsia buvusių (ir šios) epochų moterimi norėtum mylėtis? Miloso Venera, Mona Liza ar Pamela Anderson?

Graži ta Venera, bet - be rankų... Šėtonas žino, ką galvoja ta Liza... O šiaip, jeigu esi normalus vyras, kol moters nepažįsti, apie jokius norus negali būti nė kalbos.

Ar karjeros, pripažinimo visuomenėje, garbės, pinigų siekėte, kad sužavėtumėte ir užkariautumėte savo moterį?

Į šį klausimą galėtų atsakyti kokie Holivudo žvaigždės arba Lietuvos komercinių televizijų žvaigždukai. Vyras be tikslo gyvenime - ne vyras.

Kodėl moterys kaip lemingai veržiasi į menininko namus tarsi į neišvengiamą žūtį? Kodėl sunku gyventi su kūrėju: dėl jo didybės manijos, žalingų įpročių, savimeilės?

Aš jau sakiau. Gal Pikaso buvo tas meilės ir ydų genijus, pas kurį negalėjo eiti moterys... Aš ne toks. Nesu apsėstas manijų.

Kažkuris menininkas sakė, kad gražūs tik tie dalykai, kuriuos padiktuoja beprotybė, o užrašo protas. Kokia moteris Jus išvestų iš proto?

Ką reiškia "beprotybė plius protas"? Mene - idėjos maksimumas ir realių galimybių jai įgyvendinti suvokimas. Vienoje pjesėje vyriškiai stebi merginą ir komentuoja: "Žiūrėkit, ji tiesiog jauna!" Taigi gali gerti kavą, stebėti aplinkinius, rasti tą "objektą", kuri yra "tiesiog jauna" - tai ir bus impulsas tos dienos kūrybiniam sprogimui. O ten visokie bepročiavimai - genijų lemtis.

Vyrai kalba apie amžinąjį moteriškumą, bet pasirenka tai, ką atstumtų pati gamta. Gal vyrai bijo šiandienos moterų karžygio dvasia arba tiesiog protingų?

Tavo klausimas toks vingrus ir žavus, kad sunkoka iškart į jį atsakyti. Gal geriausia - aukso vidurys. Nors esu sutikęs tokį Marijos Kiuri atitikmenį - mokslininkę, kurios seksualumas tiesiog pakirto. Arba tiesiog joje visa buvo tvarkoj.

Kiekvieno vyro moralė - tik laiko klausimas? Nors kai kurie - vaikščiojanti biologinė avarija, bet įsivaizduoja esantys eržilai.

Nereikėtų apie visus vyrus taip blogai galvoti.

Ar taip būna, kad vyras nepasisotina ta vienintele ir myli ją visą gyvenimą?

Margame ir nuolat stebinančiame pasaulyje visko pasitaiko...

Plastikos chirurgai sako, kad jei pasisiūtum silikono krūtis, taptum savimi pasitikinti... Ar pamiltum dirbtinio grožio moterį?

Ne. Svarbiau vidinės moters savybės, o ne dirbtinės "detalių" korekcijos. Anot poeto: "Savęs aš pilnas. Man donorų nereikia anei protezų".

Kokia moteris Jums fatališka, kuriai negalėtumėt atsispirti?

Gal bedugnės trauka labiau būdinga jaunystei. Nors... niekada nesakyk niekada.

Esu pastebėjusi, kad su inteligentais tampu šiurkšti ir vulgari, o su primityvais, laukinės prigimties vyrais prabunda mano subtilumas, lipšnumas. Kokios moterys sukelia jumyse metamorfozes?

Vulgarumas mane klaikiai liūdina. Žavi - subtilus impulsyvumas, švelnumas. Galvoju apie tai, jog apie didžiausią epochos meilę dar neparašyta pjesė, gal ir pastatyti jos nesugebėčiau, bet viltį visada reikia turėti...

P. S. Ateinantį šeštadienį į anketos klausimus sutiko atsakyti psichiatras Aleksandras Slatvickis.