Jūrų muziejaus direktorė

"Skaitytojams pasidarys nuobodu, jei imsiu vardyti, kas nuveikta, - sako moteris, dvejus pastaruosius metus gyvenanti be galo intensyvų gyvenimą. - Paminėsiu vos kelis... Tai jūrų faunos ekspozicijos rekonstrukcija, yrančių delfinariumo sienų remontas, ruonių bei pingvinų baseinas, delfinų terapijos centras, baigiamas tvirtovės žalvario maketas... Ir dar daug kitų. Apie visus juos galima kalbėti atskirai ir labai ilgai... - ponia Olga pati nusistebi: negi tiek padaryta tik per dvejus metus?

Muziejaus direktorė dėkinga už paramą darbuose jūrinėms organizacijoms, miesto Tarybai. Dabar yra parengtas Jūrų muziejaus rekonstravimo investicijų projektas. Ponia Olga turi vilčių, kad, projektą aprobavus Kultūros ministerijai, jis bus patvirtintas ir Vyriausybėje. O tai reiškia, jog bus skirta lėšų visiems būtiniems darbams.

Ponia Olga sako, kad darbe yra azartiška. Jeigu užsidega ką nors pasiekti - eina iki galo. Taip buvo ir su eršketų atsigabenimu. "Kuo smarkiau atsitrenkdavau į biurokratinius barjerus, tuo didesnis kildavo azartas juos įveikti Iš pradžių nebuvo net siūlelio, už kurio būtų galima įsitverti. Asmeninių kontaktų ir pažinčių dėka siūlo galą pagavau. O paskui prasidėjo derybos ir susirašinėjimas. Galų gale eršketai į Jūrų muziejų buvo atvežti specialiu lėktuvo reisu."

Ko besiimtų, pirmiausia O. Žalienė pagalvoja apie buvusį ilgametį muziejaus direktorių Aloyzą Každailį: ar nesukritikuotų? Klausia jo nuomonės, tariasi.

Sūnus - už Antlanto

Genama darbo rūpesčių, artimųjų bėdų, namų remonto darbų, ponia Olga kartais susimąsto, kad pati save retai bepastebi. Buvo metas, kai rytą pasižiūrėjusi į veidrodį nusišypsodavo: "Aš - laiminga". O dabar... "Bėgdama iš administracinio pastato į delfinariumą gynybinių griovių vandenyje staiga pastebiu saulėlydžio atspindžius. "Ei, sustok, pakelk akis į dangų", - sudrausminu save. Bet, ginkdie, nesiskundžiu..."

Paklausus apie sūnų, moters akys staiga suspindo. Žygimantas prieš metus vedė Džensen Robinson ir gyvena Amerikoje. Vestuvės buvo grynai amerikoniškos: su ceremonijos repeticija, su bernvakariu, dovanų sąrašu ir pristatymu iš anksto...

Repeticija vyko prieš dvi dienas iki vestuvių - tai buvo Žygimanto ir Džensen artimųjų susipažinimo vakarėlis. Vestuvėse dalyvavo ir Žygimanto mama, ir tėtis, ponios Olgos buvęs vyras, ir dėdė. Tad Žygimanto "pusė" už Atlanto buvo atstovauta deramai. Moteris džiaugėsi, kad jos sūnaus uošviai ir visa Robinsonų giminė - puikūs, nuoširdūs žmonės.

Iškilminga vestuvių ceremonija vyko labai gražioje vietoje - jachtklube prie Atlanto įlankos. Joje dalyvavo patys artimiausi Žygimanto ir Džensen žmonės. Sutuokė tradiciškai taikos teisėja, pasakiusi jausmingą kalbą.

Puotoje dalyvavo apie 100 žmonių. Prieš 12 val. vestuvių vakarėlis jau baigėsi, bet visi buvo pakviesti vykti į netoliese esantį barą, kuriame ištvermingiausi šurmuliavo iki ryto.

Pirmąją vestuvių naktį jaunieji praleido viešbučio viršutiniame aukšte, iš kurio atsiskleidžia visa Vašingtono panorama. Beje, Amerikoje visos vestuvių išlaidos gula ant jaunosios tėvų pečių. Tokia tradicija.

Olga džiaugiasi, kad praėjus metams nuo tų vestuvių vaikai puikiai sutaria. Žinoma, mama norėtų, kad sūnus gyventų netoliese, bet, sako, svarbūs gi ne mamos norai, o sūnaus laimė. Jeigu jam geriau JAV - tegul. Gal šiemet, gal kitąmet Lietuvoje turėtų apsilankyti ne tik Žygis su Džensen, bet ir šios tėvai. Jiems labai smalsu, kaip toji Lietuva atrodo...