Jūra Laivytė: "Kūdikis jau šoka manyje"

Man viskas nauja. Labai šito norėjau, bet kūdikio kol kas neplanavome, todėl iš pradžių išsigandau... O po to staiga pajutau didžiulį džiaugsmą. Dabar laiminga laukiu. Tik nežinau, kas gims.

Nejaugi nesmalsu?

Mano gydytoja sako: "Nenoriu iš tavęs atimti pusės malonumo - nesakysiu". Sesuo irgi laukiasi - žino, kad gims berniukas, draugė taip pat sūnaus laukia, o aš nežinau, kas pasaulin ateina. Nenoriu žinoti.

Mamos mėgsta sakyti: nesvarbu, kas gims, kad tik sveikas būtų.

Man atrodo, kad berniuko nemokėčiau auklėti. Bet išties nesvarbu, kas gims. Vis tiek mylėsiu.

Tai drabužėlių vaikeliui dar neperki?

Turiu sąrašą, ko prireiks ligoninėje, brolio vaikų lovytė yra mums palikta, ir viskas, daugiau nieko neturiu. Mama, aišku, dairosi po parduotuves, renka...

Sakei, jog išsigandai sužinojusi, kad laukiesi. Ko bijojai?

Supratau, kad mano gyvenimas pasikeis iš pagrindų. Būsime jau ne dviese, o trise. O labiausiai pasikeisiu aš pati.

Ar įsivaizduoji, kokia būsi mama?

Taip... Dirbu su vaikais ir žinau, kad esu labai griežta, reikli. Todėl galvoju: ar tokia būsiu ir savo vaikui? Bet man atrodo, kad pati turėdama vaiką tapsiu nuolaidesnė... Manau, kad pasikeisiu.

Ar tiki, kad žmogus gimdamas atsineša savo vardą?

Taip. Manau, kad vos pamatysiu vaikutį - ir vardas pats atsiras.

Žinau, kad vakarais vis dar vedi šokių pamokas. Nesunku?

Aš visą gyvenimą judu, kaipgi galėčiau visus devynis mėnesius gulinėti? Darbe prašiau: tik nevarykit manęs! Gerai jaučiuosi, todėl dar galiu truputį šokti, nueinu ir į sporto salę saikingai pasportuoti. O mano vaikelis šoka kartu su manimi. Jis tikrai bus šokėjas!

Tavo svajonė išsipildė - kiekvieną dieną pro savo langus gali žiūrėti į jūrą...

Galiu į ją žiūrėti ir žiūrėti. Man patinka stebėti, kaip jūra šėlsta... Bet čia, Melnragėje, brolio namuose, įsikūrėme laikinai. Mes su Mindaugu jau buvome taip arti to, kad turėtume savo namus prie pat jūros, bet, deja, nieko neišėjo... Tačiau vis dar neprarandame vilties. O kol kas susiradome butą mieste. Vasario pabaigoje jau ketiname įsikurti.

Savo vestuves taip pat įsivaizduoji ant jūros kranto?

Taip. Name, kurį buvome nusižiūrėję, yra didelė terasa, bet... Gal ir būtume susituokę, bet dabar tiesiog nematau vietos, kur norėčiau švęsti vestuves. Todėl nutarėme palaukti, nes nesinori susituokti bet kaip. Gal po kelerių metų... Man gražu, kai vaikai dalyvauja tėvų vestuvėse, neša mamos nuometą, tėčiui paduoda žiedus...

Kiek laiko esate kartu?

Ketverius metus. Ne tiek jau ir daug, kai pagalvoji, o atrodo, kad pažįstame vienas kitą visą gyvenimą.

Ar galėtum nemirktelėjusi išvardyti geras ir blogas Mindaugo savybes?

Jis labai mane myli. Tai ne tik pasako, bet ir parodo. Jis labai rūpestingas. Jis bus labai geras tėtis. O minusas vienas vienintelis - labai greitai įsiplieskia, dėl menkiausios smulkmenos.

Ar ilgiesi čempionų pakylos, šlovės, jaudulio akimirkų?

Labiausiai ilgiuosi tų laimės momentų po čempionatų. O kai prisimenu tą juodą darbą... Jau treji metai nešoku, bet vykstant varžyboms širdis vis tiek dreba. Štai vasarą pasaulio čempionatas vyks Lietuvoje, ir aš pagaunu save galvojant: pagimdysiu, pasitreniruosiu ir jau galėsiu dalyvauti, - juokiasi. - Visą gyvenimą sirgsiu šia liga.

(Čia į namus iš darbo sporto klube sugrįžta Mindaugas. Netrukus po mažylio gimimo jis bandys sėkmę Europos fitneso čempionate.)

Mindaugai, kaip jautiesi laukdamas šeimos pagausėjimo?

Džiaugiuosi, kad palaipsniui kylame į viršų. Kiekvieną dieną jaučiuosi vis labiau pasiruošęs...

Jūra sakė, jog žinia apie būsimą kūdikį iš pradžių ją išgąsdino. O Tave?

Mane labiausiai gąsdina atsakomybė. Juk tada jau gyvensime ne dėl savęs.

Jūra įsitikinusi, kad būsi geras tėvas.

Tik tada, kai vaikas užaugs, galėsiu pasakyti, ar buvau geras tėvas. Kai matysiu, koks jis užaugo. Svarbiausia, kad būtų doras žmogus.