Ingrida Simonavičiūtė: "Šilti prisiminimai - svarbiausia"

Iš smalsumo. Tai amžini dalykai. Galima sakyti, svarbiausi gyvenime.

O grožio konkursuose daugiau nesirengiate dalyvauti?

Žinote, visai neseniai kilo tokia mintis. Būtų įdomu pasižiūrėti, kaip viskas vyksta misis rinkimuose.

Iš kur pati sėmėtės renginių organizavimo patirties?

Į šią sferą įsitraukiau atsitiktinai. Galima sakyti, jog mane pastūmėjo sesuo. Ji šiame versle sukasi jau 10 metų.

Aš pati nuo 18 metų daug keliavau po pasaulį. Tik baigusi vidurinę, išvažiavau šokti į užsienį. Tai buvo vertinga patirtis, savotiški praktiniai mokslai. Tai, ką pamačiau, dabar pritaikau savo darbe. Vadyba man nėra naujas dalykas. Savo kompanijai vadovauju jau trečius metus, užsakymų netrūksta: įmonių šventės, gimtadieniai, koncertai, asmeniniai pobūviai, vestuvės... Prisidedame ir prie Jūros šventės.

Kokį įspūdį jums paliko šių metų šventė?

Galiu pasakyti, kad su vyru išėjusi pasivaikščioti į miestą nepamačiau nieko, į ką galima atkreipti dėmesį. Nebuvo puošmenų, viskas blanku. Palyginti su renginiais, kurie vykdavo anksčiau, šių metų vaizdas prastokas. Pavyzdžiui, mane nustebino atrakcionai Atgimimo aikštėje - galima pagalvoti, kad tokius dalykus matome pirmąkart. Didžiulė miesto aikštė buvo panaudota ne koncertui, o komercijai.

Ar tai yra įmanoma - be komercijos?

Manau, daugelis žmonių verčiau patys sumokėtų 10 litų už gerą renginį, šou, spektaklį, nei atėję į miesto šventę tuos 10 litų išleistų alui ir traškučiams. Manau, kad mes jau išaugome iš alaus ir traškučių šventės. Todėl po jos ir pasipila tiek kritikos.

Kokią jūs pati įsivaizduojate Jūros šventę?

Svajoti galima daug, tačiau suprantu, kiek daug visa tai kainuoja. Vis dėlto manau, jog turėtų būti labiau rūpinamasi miesto puošyba. Neakcentuočiau lauko prekybos. Nusidriekusios eilės kioskelių, prie kurių šlaistosi apgirtę žmonės, nepuošia miesto. Tam reikėtų atskiros teritorijos. Manau, labiau reikėtų rūpintis renginių kokybe.

Kaip prie šventės prisidėjote jūs?

Mes surengėme mero priėmimą terminale, prisidėjome prie "Švyturio" renginių aikštėje prie "Meridiano" bei "Švyturio" koncerto Kruizinių laivų terminale.

Pasigirsta nuomonių, kad šventė išvis atgyveno.

Manau, jog reikia keisti požiūrį į šventę, reikia permainų. Yra daug žmonių, kurie gali tai daryti, prisidėti. Reikia bendros renginių organizatorių diskusijos. Vienas žmogus negali visko aprėpti, sugalvoti.

Kokie žmonės dažniausiai kreipiasi į jus kaip į renginių organizatorius?

Anksčiau tai būdavo daugiausia vyresni žmonės, dabar pastebėjome, kad ir jaunuoliai nori atsikratyti organizacinių rūpesčių ir prašo surengti bernvakarius, mergvakarius, gimtadienius, vestuves. Ypač pastarosioms nebegailima pinigų. Be skaičiaus su keturiais nuliukais neišsiverčiama.

Galima sakyti, kad lietuviai gerai gyvena, jei gali skirti tiek lėšų asmeninėms šventėms?

Sunku pasakyti, kaip jie gyvena. Juk dažnas turi pasiėmęs paskolų. Net ir vestuvėms skolinasi pinigų iš banko.

Ar tai verta?

Sunku atsakyti vienareikšmiškai... Žmonės šventę jau suvokia ne kaip pavalgymo ir išgėrimo maratoną, o kaip vertingą įvykį, pojūčius, prisiminimus, kurie gyvenime ne mažiau svarbūs nei kokio daikto įsigijimas. Taip, įsimintina šventė nėra pigus dalykas, jai reikia ne tik maisto ir gėrimų, bet ir koncepcijos, scenarijaus, vedėjo, atlikėjų... Pavyzdžiui, žmonės užsisako muzikos grupę vakarui. O kodėl ne? Ar verta kelti gimtadienį, jeigu po jo gali tik pasakyti - "padauginau ir nieko neatsimenu"?

Esate veikli moteris - mokotės, dirbate... Ar šeima nenukenčia?

Ne, viską pavyksta suderinti. Prieš 9 mėnesius pagimdžiau antrą vaikelį, mergaitę, iki šiol ją maitinu pati. Žinoma, be artimųjų komandos būtų sunkiau. Man padeda ir vyras, ir mama.

Vadinasi, ir šeimyniška moteris gali daryti karjerą?

Gali, ir dar kaip! Šeima man labai svarbi. Spėju ir dirbti, ir mokytis, ir skirti laiko tik sau.

Evelina ZENKUTĖ