Inga Briazkalovaitė ir Aurelijus Liškauskas: šokėjai, kurie beveik visada šypsosi

Aurelijus: - Aišku, kartais apšaukiam. Kaipgi be šito!

- O kas daugiau šaukia?

Inga: - Pasidalijam.
Aurelijus: - Man atrodo, aš daugiau šaukiu.
Inga: - Priklauso nuo nuotaikos.
Aurelijus: - Aš jai įrodau, kad ji kalta.
Inga: - Ne, apskritai kaip partneris jis man labai patogus. Todėl vis ir atsiduriam poroje.
Aurelijus: - Paprasčiausiai kartu šokti patogu, viskas sutampa. Ir svoriai, ir mąstymas, ir akys, ir plaukai...

- Bet gyvenime jūs - ne pora?

Aurelijus: - Ne, tikrai ne.

- Tačiau daug laiko praleidžiate kartu, o šokis - jausmingas dalykas... Ar nebuvo taip, kad pajutot užgimstant kokius nors jausmus?

Inga: - Man atrodo, kad dirbant prie kiekvieno spektaklio tu įsigyveni į savo rolę, negali likti abejingas. Be jausmo neįmanoma, na kaip tada suvaidinsi meilės sceną... Juk žiūrovo apgauti negali. Tačiau visa tai nepatenka į gyvenimą. Viskas scenoje ir lieka.

Labiausiai slegia kasdienybė

Aurelijus ir Inga - ne visai "tikri" klaipėdiečiai, bet, panašu, kad jau ilgam apsistojo šiame mieste. Ji gimė Vilniuje, jis - Ukmergėje. Susipažino pradėję dirbti Muzikiniame teatre. Inga į Klaipėdą atvyko baigusi mokslus Vilniaus aukštesniojoje baleto mokykloje.

Tuo tarpu Aurelijus mokėsi sportinių šokių. Kai Inga atėjo į Muzikinį teatrą, Aurelijus čia jau dirbo. Taip ir susipažino.

Abu šoka jau daug laiko. Buvo metas, kai I. Briazkalovaitė šoko pas garsiąją choreografę A. Choliną.
Inga: - Nuo mažens šoku. Mano gyvenimas - tai šokis.
Aurelijus: - O aš pradėjau nuo futbolo. Šešerius metus lankiau futbolo treniruotes, bet kartą mama liepė eiti šokti (juokiasi. - Aut. past.).

- Ką jums reiškia šokis - ar tai tik darbas, ar kažkas daugiau?

Inga: - Manau, kiekvienam žmogui profesija, jei ji mėgstama, yra jo gyvenimo dalis. Tai net ne gyvenimo dalis, o gal netgi visas gyvenimas.
Aurelijus: - Man tai - malonus darbas. Pats geriausias dalykas, kai darbas teikia malonumą. Labai smagu turėti mėgstamą specialybę. Dirbi ir džiaugiesi. O dar ir pinigus gauni. Kartais (abu nusijuokia. - Aut. past.).

- Kas darbe labiausiai nepatinka?

- Inga: - Kartais, kaip ir kiekvieną žmogų, slegia kasdienybė. Pabosta kartotis, daryti tą patį ir tą patį. Bet juk žmogus eina į priekį tik dirbdamas.
Aurelijus: - Kartais viskas taip atsibosta, kad jau nieko nebesinori. Tada kartais į darbą neateini, gauni velnių... Bet atsiranda naujas pastatymas ir vėl gerai. Vėl pajunti, kad pradedi gyventi.

Šokėjai ir aktoriai

Pašnekovai publikai žinomi iš daugelio Muzikinio teatro pastatymų. Jie vaidmenis sukūrė ir keliuose vaikiškuose spektakliuose. Inga ir Aurelijus tvirtina, kad jiems įdomu viską išbandyti. Naujausias pastatymas, kuriame galima išvysti šokėjus - A. Žigaitytės opera "Žilvinas ir Eglė" pagal V. Mykolaičio-Putino poemą (rež. R. Kaubrys). I. Briazkalovaitė ir A. Liškauskas dubliuoja Žilviną ir Eglę - atlieka pagrindinių herojų šokių scenas.

Beje, Inga ir Aurelijus ragavo ir aktorių duonos. Kai kuriuose spektakliuose teko ne tik šokti, bet ir vaidinti. Pašnekovai teigia, kad vaidinti jiems taip pat labai patinka.
"Pradėjome nuo šokių, tęsiame vaidyba, o baigsim turbūt būdami choro solistais", - juokavo Aurelijus Liškauskas. "Būtų labai smagu šokį susieti su aktoryste. Jeigu tokį spektaklį kas nors pastatytų, labai džiaugčiausi", - pridūrė jis.

Kokių atsiliepimų šokėjai sulaukia iš jų pasirodymus stebinčių žiūrovų? "Atsiliepimai kol kas buvo tik geri. Paprasčiausiai stengiamės viską daryti tobulai, aišku, ne visada išeina, bet dažniausiai publika mus palaiko. Jeigu publika nepalaiko, vadinasi, labai blogai dirbam, bet taip dar niekada nebuvo."

Mechanikos inžinierė

Kai kalba pakrypo kita linkme, apie laisvalaikį bei kitus užsiėmimus, paaiškėjo, kad šokėjai turi ką papasakoti ne tik apie darbą.

Štai Inga dar yra studentė - kai pasako, kokios specialybės mokosi, ne vienas nustemba, mat mergina Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete studijuoja mechanikos inžineriją.

"Man atrodo, kad viskas šiame gyvenime susiję. Viskas juda aplink vieną ašį. O šiaip studijuoju todėl, kad man patinka tikslieji mokslai. Sekasi neblogai, perėjau į III kursą. Galbūt mano pasirinkimui turėjo įtakos ir tai, kad man patinka kontrastai. Eilinį kartą galiu pasakyti, kad ne visi baleto šokėjai mąsto kojomis. Juk dažnai pasakoma, kad kojomis galvojam", - kalbėjo Inga. Vis dėlto mergina abejoja, ar kada nors mestų meną ir atsiduotų vien tiksliesiems mokslams.

"Nemanau, kad taip gali būti. Nors šiaip kas čia žino, kaip gali atsitikti. Gyvenimas toks jau yra, kad sunku ką nors prognozuoti."

Be to, Inga šiek tiek linkusi prie ekstremalaus sporto. Kartą šoko su parašiutu. Ateityje svajoja šokti su lynu.

"Prieš atvykdama į Klaipėdą nutariau išbandyti parašiutą. Beje, prieš man įlipant į lėktuvą, kaip tik iš dangaus nusileido vienas žmogus ir susilaužė koją. Bet tai nesumažino noro pačiai šokti."

Tuo tarpu Aurelijus - aistringas keliautojas, moko vaikus sportinių šokių "Sambos" kolektyve, mėgsta važinėtis dviračiais, žaisti krepšinį, lankytis naktiniuose klubuose bei yra geras kulinaras. "Labai mėgstu gaminti. Kai tik yra laiko, mielai ruošiu valgį."