Ieva Masiulienė: ministrienė, šokanti šaukšto šokį

Tikrai nenoriu, kad visi žinotų mano asmeninio gyvenimo smulkmenas. Tačiau taip jau susiklostė, kad negaliu visiškai to išvengti. Jeigu koks nors žurnalistas paskambina ir paprašo, tai, davusi žodį, stengiuosi tesėti. Tačiau po interviu visada nerimauju, ar tai netaps nuo kalno riedančiu sniego kamuoliu.

Ar Klaipėdoje dar turite namus?

Turėjome butą, bet pardavėme. Per brangu buvo išlaikyti.

Nei žurnaluose, nei televizijos laidose jūsų nematyti. Nesilankote ir vakarėliuose, renginiuose?

Vakarėlių ir renginių lankymas man prilygsta sunkiam darbui. Tam reikia laiko pasiruošti: ieškoti drabužių, batelius derinti prie suknelės, galvoti, kokie papuošalai tiktų...

Nemėgstate puoštis?

Mėgstu, bet minimaliai. Blizgučiams esu alergiška. O gražiausia spalva, Masiulio pykčiui, man yra juoda.

Vakarėliams ir priėmimams neturiu nei noro, nei laiko. Kasdien reikia suspėti ne tik savo mokslinius darbus rašyti, bet ir vaikus auginti. Eligijus kartais namo grįžta apie 8-9 valandą vakaro - net tarpusavyje pabendrauti laiko trūksta.

Supratau, kad nemėgstate viešumos.

Nemėgstu pokalbių apie nieką. Verčiau namie ką nors veikiu ar rašau. Tačiau bendrauti aš labai mėgstu. Turiu draugų, ir man jų rato visiškai pakanka. O vakarėliuose dažnai pasijuntu tik priedu. Man tai nepatinka.

Nemanote, jog galite sukurti savo vyrui, taip sakant, "pridėtinę vertę"?

Mano supratimu, kiekvienas žmogus turi užsitarnauti žmonių pagarbą ir meilę savo darbais. Na, o atvirauti apie asmeninius dalykus, pozuoti fotoreporteriams vien dėl to, kad mano vyras taptų matomesnis... Labai norėčiau tikėti, kad "pridėtinę vertę" ministrui Masiuliui kuriu savo darbais.

Kokiais savo darbais džiaugiatės?

2007-2008 metais su savo studentais Klaipėdos senamiestyje Kurpių g. 3, vykdžiau archeologinius tyrinėjimus. Kasinėjome pusrūsius. Ištyrėme tris sklypus, kurie buvo susiformavę nuo XVI amžiaus. Viename iš tų namų, pagal archeologinę medžiagą, gyveno pirklys. Tarp daugybės įvairiausių radinių aptikome, net figų sėklų, šaukštą, tris sidabrines monetas, veltą kepurę... To Klaipėdoje iki šiol niekas nebuvo radęs.

Archeologija - jūsų pašaukimas?

Šioje profesijoje mane labiausiai "veža" atradimo džiaugsmas. Jei aš atrandu unikalų, Klaipėdoje dar neatrastą dirbinį, žmonės, su kuriais aš dirbu, žino, kad mano džiaugsmas neturės ribų. Ta proga netgi sušokame šaukšto ar keramikos šukės šokį. Negalėčiau nusakyti žodžiais, kokia man yra svarbi galimybė prisiliesti prie kelių šimtų metų žmogaus veiklos. Atsikasei namą - ir tu gali vaikščioti toje pat vietoje, kur kadaise gyveno koks nors miestietis, prisiliesti prie jo daiktų. Archeologija yra prasminga veikla ir ji patenkina mano smalsumą.

Ar vyro statusas pakoregavo jūsų požiūrį į tam tikrus dalykus? Ar jis jus įpareigoja?

Labai nedaug. Visada su žmonėmis bendravau paprastai, neformaliai. Nesu arogantiška. Vyro statusas negali pakeisti mano asmenybės.

Tačiau, tapusi ministriene, tikriausiai pajutote daugiau dėmesio?

Niekas mano gyvenime nepasikeitė. Eligijus Seime dirba jau trečią kadenciją. Jei būtų staiga įšokęs į tokį aukštą postą, matyt, būtų kitaip. Arba jeigu vaikščiočiau į visokius priėmimus, gal ir jausčiau išskirtinį dėmesį.

Parduotuvėje žmonės neužkalbina?

Na, dabar tikrai daugiau žvilgsnių susminga į mus su vyru, kai einame kartu.

O kaip dvynukai Elzė ir Vilius reaguoja į tėvelį televizoriuje?

Stebisi, kaip jis sugeba vienu metu būti skirtingose studijose.

Ar jie patenkinti, kad tėtis - žinomas žmogus?

Dvynukams greitai sukaks šešeri. Aš norėčiau, kad jų vaikystė tęstųsi kuo ilgiau. Kad niekas darželyje jų nebadytų pirštais. Kol buvo maži, leisdavau žurnalistams juos fotografuoti, tačiau dabar jau to daryti neleidžiu.

Ar domitės politika?

Taip. Mano nuomonė tam tikrais klausimais kartais kardinaliai skiriasi nuo vyro požiūrio. Tada namie užverda diskusijos...

Baratės?

Garsiai padiskutuojame.

Sakoma, kad garsių vyrų karjera - tai jų žmonų nuopelnas. Ką manote?

Jokia žmona nepadės vyrui karjeroje, jei jis neturės smegenų. Kita vertus, namie Eligijus yra visiškai atleistas nuo buitinių reikalų tvarkymo. Tai darau aš. Jis turi tik vieną pareigą: paskaityti vaikams pasaką prieš miegą. Tiesa, dar nuveža vaikus į darželį ir kartais pagamina pusryčius.

Kas svarbiausia šeimyninėje partnerystėje?

Mes abu esame totalūs liberalai, todėl man labai svarbi pasirinkimo laisvė.

Apibūdinkite, koks vyras yra idealus.

Na, Eligijus nėra tobulas, bet jis turi puikių savybių: yra protingas, tolerantiškas ir turi humoro jausmą. Galima sakyt, jis ir yra mano idealas.

Ar tikite, jog kada nors taps prezidentu?

Nežinau... Tada jau tikrai negalėčiau dirbti savo darbų. Negi prezidentienė važiuos kasinėti laukų? - juokiasi. - Ar tikiu, kad jis gali tapti? Žinoma! Aš jam visada sakau, kad jis tam tinkamas.