Gražina Miliauskaitė: "Kai gyvenau Klaipėdoje - trūko ežerų, o dabar ilgiuosi jūros"

- Šiame teatre dainavau šešerius metus. Jaučiuosi lyg sugrįžusi į namus. Labai džiaugiuosi, kad mane pirmą kartą pakvietė dalyvauti festivalyje. Iš Klaipėdos turėjau išvažiuoti dėl dukros sveikatos. Šiandien ji puikiai jaučiasi pajūryje. Mane jūra gerai veikia, suteikia jėgų, todėl kiekvieną laisvą valandėlę važiuoju prie jūros. Labai daug repetavome, todėl atgaiva būtina. Kai gyvenau uostamiestyje, man trūko ežerų, o dabar išsiilgstu jūros...

- Gal jūs kilusi nuo ežerų krašto?

- Esu dzūkė iš Dainavos krašto. Mano gimtasis kaimas labai gražiu pavadinimu - Mergalaukis. Gimtuosiuose namuose gyvena mano sesuo Birutė. Vasarą stengiuosi pabūti po šeimos stogu. Tai teikia stiprybės. Šalia namo yra Otesnykų ežeras. Jo pakrantėje ošia ąžuolų giraitė, kurią pasodino brolis su šeima.

- Ar augote muzikantų šeimoje?

- Tėvukas grojo smuiku, abu su mama buvo balsingi. Giminėje net keli dėdės grojo smuiku, vienas dėdė dainavo Kauno muzikiniame teatre. Tai solistas Bagdonavičius. Pusbrolis studijavo muzikos teoriją, vargonuoja Kaune. O mes augome keturi vaikai, ir visi - skirtingi. Vienas brolis - agronomas, kitas - inžinierius, o sesuo mokėsi chemijos. Tik aš, būdama ketverių, pareiškiau, kad būsiu dainininkė. Visuomet maniau dainuosianti estradoje. Turėjau daugybę prirašytų sąsiuvinių su tuomet populiarių dainų tekstais. Kai pirmą kartą nuvažiavau į Vilnių stoti į J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, prie Aušros vartų pasakiau, jog būtinai mokysiuos sostinėje. Aušros vartai paliko didelį įspūdį, kuris iki šiol nėra išblėsęs. Besimokant dėstytoja pamažu ėmė mane kreipti klasikinio dainavimo link. Turiu prisipažinti, kad iki šiol kirba širdyje noras išbandyti jėgas estradoje.

- Kaip reagavo tėvai, kai nusprendėte toliau dainavimo mokytis Vilniaus konservatorijoje?

- Tėvelis anksti mirė, mama mus augino viena. Tad kai išgirdo apie studijas, trunkančias penketą metų, mama pasakė: "Gal gana tų mokslų". Baigusi aukštesniąją muzikos mokyklą neįstojau į konservatoriją, nes sunkiai susirgau ir išvažiavau gydytis į Jaltą. Besigydydama sužinojau apie dainavimo naudą. Dainuojant valosi bronchai, plaučiai. Tuomet ir nutariau, jog būtinai mokysiuos dainavimo toliau. Grįžusi iš sanatorijos sėkmingai išlaikiau stojamuosius egzaminus. Mane mokė pats profesorius Zenonas Paulauskas. Tuomet tai buvo didelė garbė - garsus profesorius, katedros vedėjas... Po trejų metų studijų profesorius mirė, teko apsispręsti, iš ko mokytis toliau. Ilgai galvojau ir nusprendžiau toliau studijuoti pas Vladimirą Prudnikovą. Jis - taip pat vienas profesoriaus Zenono Paulausko mokinių, tad pamaniau, kad ta pati mokykla bus geriau studijoms.

- Ar jūsų dukra nežada taip pat mokytis dainavimo?

- Rūtai tik keturiolika. Ji dažnai lankosi repeticijose ir mato, koks sunkus mano darbas, tad kol kas nesižavi scena. Juolab kad jai tenka pačiai pajusti scenos jaudulį. Rūta mokosi groti fortepijonu. Mergaitė turi didelį balso diapozoną, bet kol kas nebandome mokytis dainuoti. Noriu jos pačios apsisprendimo. Beje, Rūtos muzikinė klausa labai gera. Tuo ji mane pralenkia. Mudvi turime bendrą pomėgį - domimės šiuolaikine muzika, žinome visas garsiąsias muzikines grupes, dainininkus.

- Kai ruošiatės spektakliui, kam skiriate daugiausia dėmesio?

- Svarbu viskas - drabužiai, šukuosena, veidas. Tačiau labiausiai rūpinuosi veidu. Pasitikiu grimuotoja Aldute. Turiu prisipažinti - pati nemoku pasidaryti makiažo.

- Jei aplinkybės verstų grįžti į Klaipėdą - ar grįžtumėte?

- Esu labai pastovi. Galiu gyventi Kaune, bet mielai atvažiuosiu dainuoti į Klaipėdą. Manau, ateityje nebus nuolatinių trupių - teks artistams daug važinėti.

- Ar turite svajonių, kurios galėtų išsipildyti ir papuošti jūsų gyvenimą?

- Anksčiau pagrindinės svajonės buvo vaidmenys. Dabar svajoju turėti namą. Labai norėčiau dalyvauti tokiuose projektuose, kuriuose kartu dainuoja ir operos solitai, ir populiarios muzikos daininkai. Jei pakviestų - nedvejodama sutikčiau.

- Vasara - atostogų metas...

- Mano kolegos Kaune atostogavo, o aš dirbau, rengiausi spektakliams. Tad šįkart likau be atostogų, būdama... prie jūros.