Gražiausia klaipėdietė - Natalija Samoilova

Mama visada teisi

Nataliją užaugino mama. Jos ir šiandien gyvena drauge. Raisa Sakalauskienė dirba restorane "Piteris", turi savo, kaip dainininkės, programą. Tėčio mergina beveik nepažįsta, per devyniolika metų jį matė gal keturis kartus.
Apie mamą Natalija kalba šiltai ir su didele pagarba. "Ji - nuostabus žmogus, labai nuoširdi moteris. Visas savo paslaptis patikiu jai, dažnai prašau patarimo. Ne kartą įsitikinau, kad dažniausiai ji būna teisi. Kaip pasako - taip ir atsitinka. Sunku bus patikėti, bet mes su ja niekada nesame susipykusios. Griežčiausias mamos pasakymas - "Nataša, negalima!" - taip pat skambėjo vaikystėje, taip pat skamba ir dabar."

Draugių Natalija turi nedaug. Ji nemėgsta tuščių pokalbių ir naktinių klubų triukšmo.
"Mano geriausia draugė - Kristina, ji vyresnė, ištekėjusi, turi vaikelį. Aš galiu ja pasitikėti, mums įdomu bendrauti. Kristina mane ir pastūmėjo dalyvauti "Mis Klaipėda" konkurse, nors mama labai atkalbinėjo. Ji, matyt, jautė, kiek tai kainuos nervų.
Artėjant lemtingajai dienai buvau labai suirzusi, neradau sau vietos ir kabinėjausi dėl smulkmenų prie mamos. Tada ji mane pasisodino ir ramiai pasakė: "Natašenka, aš tau sakiau, kad gerai pagalvotum prieš eidama į konkursą. Norėjai, užsibrėžei tikslą, - būk maloni, susikaupk ir eik pirmyn".

"Piteryje" - tarp savų

Natalija su artimais draugais dažnai nueina į "Piterį". Čia mergina jaučiasi sava. Mamos dainuojamos Alos Pugačiovos, Irinos Alegrovos ir Džordanos Butkutės dainos Nataliją nuteikia romantiškai, lyriškai, ji ir pati pritaria mamai savo balsu.
"Dainuoti mėgau visą laiką, - pasakojo ponia Raisa. - Tačiau muzikinio išsilavinimo neturiu, baigusi mokyklą pasukau prekybininkės keliu. Daug sportavau, dar ir šiandien mielai žaidžiu tinklinį ir krepšinį. Kai man buvo aštuoniolika metų, iš Klaipėdos išvažiavo dainininkė Nelė Paltinienė. Restorane "Neringa", kur dainavo N. Paltinienė, buvo komplektuojama nauja grupė. Vyko konkursas. Ateinu, o prisirinkę moterų su puošniomis sukniomis, šukuosenomis. O aš atėjau su džinsais ir marškinėliais. Nustebau, kai pasirinko mane. Nuo to laiko ir nesiskiriu su daina. Siūlė draugai važiuoti į užsienį, dainuoti baruose. Tačiau man tai nepriimtina. Aš gal Lietuvos patriotė, geriau čia dirbsiu keturiuose darbuose, nei išvyksiu svetur", - sakė ponia Raisa.

Įkūnyta svajonė virto nusivilymu

Jau gimdymo namuose Natalija buvo vadinama fotomodeliu, sako jos mama. Mergaitė kaipmat atmerkė akis ir maloniai nusišypsojo fotografui. Nuo mažens Nataša šoko, dainavo ir vaidino.

Vienuolikos metų Natalija pirmą kartą dalyvavo vaikų modelių konkurse "Lietuvos viltis". Vėliau, jau būdama šešiolikos, mergina antrosios vicemis titulą iškovojo "Baltijos perle". Jai buvo pasiūlyta tris mėnesius padirbėti modeliu Milano agentūroje.
"Maniau, kad apalpsiu iš laimės. Milanas - didžiausia manekenių svajonė!
Milane mane savo namuose apgyvendino pats agentūros vadovas. Netrukus jo ketinimai tapo visiškai aiškūs. Labai išsigandau ir pasakiau, kad jokio sekso nebus. Tada jis man įteikė visuomeninio transporto grafikus, Milano žemėlapį ir palinkėjo sėkmės. Nors iki tol žadėjo, kad galėsiu važinėti taksi. Miestas didžiulis, kalbos nemoku... Didvyriškai išdirbau tris mėnesius, bet namo grįžau neuždirbusi nė lito. Visi mano pinigėliai liko agentūros vadovo kišenėje."

Moters ginklas - švelnumas

Praėjusį savaitgalį vykusio konkurso "Mis Klaipėda-2003" metu prie staliukų sėdinčių žiūrovų akys vis nukrypdavo į salės nišoje nerimstančią ekstravagantišką moterį - išties įspūdingą aukštą ilgaplaukę blondinę. Kai per pertrauką ją užkalbinau, paaiškėjo, jog tai - Natalijos Samoilovos mama.

Susijaudinusi moteris sakė, jog labai didžiuojasi savo dukra, tačiau nesitiki didelių laimėjimų: "Suprantu, jog klaipėdiečiams reikia grožio karalienės, kurios pavardė skambėtų lietuviškai. Nors grožis neturi tautybės, nors mes - taip pat klaipėdietės - jau Natalijos seneliai, mano tėvai, gimė Klaipėdoje, tačiau didelių vilčių nededu. Tikiuosi, bent pateks į finalą..."

Natalija Samoilova iš vienuolikos tikrai žavingų merginų išsiskyrė ne tik aukštu ūgiu, romia povyza, nesuvaržytais judesiais, bet ir užburiančiu natūralumu. Jos akyse spindėjo nuoširdus pasitikėjimas žmonėmis, atviras, moteriškas švelnumas. Ir tuo, jog grožis išgelbės pasaulį, labiausiai tikėjau žiūrėdama į besišypsančią Nataliją.