Ernesta Juškaitė: "Kai yra pinigų - meilė tampa dar karštesnė"

Kazino "Pokervegas" rinkodaros vadovė Ernesta Juškaitė jau beveik metus laiko sukasi lošimų namų versle. Penkerius mėnesius dirbo kazino "Nesė" ir beveik keturis - "Pokervege". Konkurso "Mis gintarinė karūna'95" karalienė, be intensyvaus darbo lošimų namuose, filmuojasi vokiečių kinematografų ir Lietuvos kino studijos filme "Bangos", o radusi laisvą minutę lošia akcijų biržoje.

- Visą laiką mane vilioja šou. Noriu būti šalia kitokio, neįprasto, nepatirto gyvenimo. Kazino man pasirodė kitokia veiklos sritis, kupina paslaptingumo, nežinomybės ir azarto. Iki atėjimo dirbti į lošimo namus neturėjau jokio supratimo, kaip šis mechanizmas sukasi. Tik keliaudama po Europos šalis kaip lankytoja buvau užsukusi į juos pasidairyti. Didžiulį įspūdį paliko lošėjų sostinė - Monakas, kuris primena pasaką.

- Nežinau, ar specialių mokslų šiam darbui reikia. Turiu neuniversitetinio aukštojo mokslo ekonomisto-finansisto ir Klaipėdos universiteto verslo vadybos administravimo diplomus. Baigiau įvairiausius kalbų bei kompiuterių kursus. Gerai kalbu angliškai, vokiškai, gilinausi į lotynų kalbą. Jeigu trumpai, man nuolat reikia ką nors mokytis. Esu labai griežta sau ir jaučiu diskomfortą, jeigu nešmanau man reikalingų dalykų.

- Žinoma. Nors kai pasirodau lošimų namuose, tai būna įvairiausių kuriozinių situacijų. Juk paprastai ten lankosi tik vyrai. Mano pasirodymas dažniausiai sustabdo jų žaidimą. Būna, kad maloniai kalbina, prašo prisėsti, gal tada fortūna aplankytų. Būna ir taip, kad iš karto tenka prisistatyti ir paaiškinti savo apsilankymo tikslą. Vėlų vakarą man patinka važinėtis miesto gatvėmis, pasižiūrėti, ką veikia klaipėdiečiai, kuriuos barus ar restoranus mieliau renkasi.

- Perskaičiau skelbimą, kad vokiečių kinematografai ieško lietuvių, norinčių vaidinti masinėse scenose. Pamaniau, kad reikia mamai pasiūlyti pabandyti laimę. Nuvežiau jos anketą, o vokiečiai, pamatę mane, sako, kad jiems ne mamos, o manęs reikia.
Tai filmas apie meilę, neištikimybę, nelaimingas šeimas ir t.t. Vaidinau masinėse scenose, paskui man patikėjo suvaidinti vieno iš pagrindinių veikėjų gundytoją. Filmavimasis - tai dar nauja patirtis, kuri labai traukia. Jeigu būtų galimybė, labai norėčiau tapti aktore.

- Esu, lošiu akcijų biržoje. Bet tam reikia labai daug laiko. Didžiausias mano laimikis - 800 Lt.

- Šie konkursai man buvo vienintelis puikus laisvalaikio praleidimas. Nemėgau vaikščioti į diskotekas, į pasilinksminimo vakarėlius. Buvo ir nesaugu, ir visai neįdomu. Esu dalyvavusi ne viename grožio konkurse, madų šou. Vienuose pasisekdavo, kituose nelabai. Mano pats pirmasis pasirodymas scenoje - "Mis gintarinė karūna'95". Tada laimėjau karūną ir dar tapau "Mis publika". Merginos, dalyvaujančios konkursuose, įgauna pasitikėjimo savimi, ir tai puikus startas ateičiai. Tik, žinoma, reikia šia patirtimi mokėti pasinaudoti. Juk per tokius konkursus atsiveria naujos pažintys, perspektyvos. Man tai didžiulis atradimas. Negalėčiau gyventi sėsliai ir kur nors kontoroje dėlioti popierėlius.

- Galėčiau, bet ilgai nesugebėčiau. Arba pradėčiau jo pinigus "sukti" versle, arba jį patį apie pirštą sukti.

- Taip, dabar savo gyvenimą sieju tik su karjera. Manau, kad kiekvienai moteriai yra svarbu pasiekti tikslą, realizuoti save mėgstamoje srityje. Žinoma, nekalbu apie namų tvarkymą ar maisto gaminimą.

- Labai nedaug trūko iki baltos vestuvinės suknelės. Būdama šešiolikos sutikau vyrą, kurį labai pamilau. Netrukus pradėjome kartu gyventi. Manau, buvau ideali moteris, kuri ne tik mylėjo, tvarkė namus, viską darė dėl jo ir jo vaiko. Gyvenome septynerius metus. Tačiau vieną dieną aš išėjau atostogų... Taip ir parašiau atsisveikinimo laiške. Mes nenutraukėme santykių, bendraujame iki šiol, tik dabar mano prioritetai kiti. Aš dabar labiau myliu save. Buvo metas, kai galvojau, kad tik būdama žmona, mama atrasiu save. Maniau, kad vedybos moteriai - vienintelis pašaukimas. Tačiau dabar kardinaliai pakeičiau savo nuomonę. Noriu atrasti save kaip asmenybę, pasiekti karjeros aukštumų ir tik tada galvoti apie šeimą.

- Žinoma, nes tai labai daug ką pasako apie vyrą. Jeigu iki trisdešimt metų jis nesugebėjo rasti darbo ar užsiimti verslu, tai jis ir manimi pasirūpinti negalės. Ima juokas iš tų moterų, kurios pasakoja, kad svarbiausia - meilė, o pinigai - tik antraeilis dalykas. Kai yra pakankamai pinigų, kai tu gali su mylimu žmogumi lankytis įvairiuose renginiuose, keliauti, nustebinti vienas kitą dovanomis, meilė tampa dar karštesnė. Pinigų trūkumas daro žmogų piktą ant viso pasaulio.

- Su draugėmis man sekasi kiek sunkėliau. Turiu tik keletą tikrų, laiko patikrintų bičiulių. Yra daug pažįstamų, kurioms negaliu suteikti draugių statuso.

- Tik iki to momento, kol šalia nėra vyro. Bet šiaip gali. Buvo kartą tokia situacija ir mano gyvenime. Per vieną iš gimtadienių prie vaišių stalo susėdo mano viešnios. Tik apsižvalgome ir suvokiame, kad visos buvusios "misės".

- Visą likusį laiką nuo darbo valandų. Labai mėgstu palepinti save grožio procedūromis. Man labai svarbi gera išvaizda. Todėl nerūkau ir beveik negeriu. Rūkyti bandžiau šešerių metų. Mano močiutė turėjo šį žalingą įprotį, tai pasiūlė pabandyti. Labai nepatiko, ir toks nusistatymas liko iki šiol. Maistą taip pat renkuosi tik eros kokybės. Patinka su draugais pabūti gamtoje, dievinu šokius. Tada atsipalaiduoju ir tarsi gimstu iš naujo.

- Pastaruoju metu esu nusistačiusi griežtą pirkinių tvarką. Kiekvieną mėnesį nusiperku batus, gerus kvepalus ir seksualų apatinių drabužių komplektėlį. Viršutinius apdarus stengiuosi pirkti kelionėse. Man patinka netradiciniai, įdomūs drabužiai.

- Nebijau. Raminu save tuom, kad einam į Europą. O šiose šalyse moterys senmergėmis tampa gana vėlyvo amžiaus.