Daiva Kšanienė: "Gimtadienis bus kuklus, o šventę teks nukelti į rudenį"

- Trys katedros organizuoja konkursą. Ta proga atlikėjams leidžia natų leidinėlį. Jame bus tekstai apie kūrinių autorius. Įsipareigojau parašyti apie kompozitorių kūrybos kelią, muzikos ypatumus ir kitus svarbius muzikų gyvenimo dalykus. Tad rašymo - nemažai. Dar tvarkau savo archyvą ir stebiuosi, kiek daug susikaupė įvairių jau nebereikalingų popierių. Vyras Kazys - Vilniuje, Pasaulio lietuvių dainų šventėje. Kai Kazys grįš, kukliai paminėsime gimtadienį. Kolegos atostogauja. Matyt, teks jubiliejaus iškilmingesnę dalį nukelti į rudenį.

- Klaipėdoje - tik kelios profesorės. Kodėl profesorių gretose tiek mažai moterų?

- Matyt, vyrai labiau matomi. Štai, buvo siūlomos tų klaipėdiečių pavardės, kurių indėlis jaučiamas uostamiesčio kultūroje. Tarp pretendentų, kurių indėlis bus įvertintas žiedu, sukurtu pagal šešioliktojo amžiaus žiedą, esantį Pilies muziejuje, nebuvo nė vienos moters pavardės. Miestiečiai tiesiog nesiūlė nė kiek nenusileidžiančių vyrams dailininkių, aktorių bei kitų menininkių. Mano srityje buvo kliūčių dėl temos pasirinkimo. Domėjausi Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikiniu gyvenimu, asmenybėmis. O reikėjo rašyti disertaciją apie tarybinio laikmečio Klaipėdos muzikinį gyvenimą. Mat tuomet disertaciją reikėjo gintis Maskvoje arba Leningrade. O ten niekam nerūpėjo mūsų praeities kultūra. Tačiau aš laikiausi įsikibusi savo temos "Muzikinis gyvenimas Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte iki 1940 m." Tiesa, buvo labai sunku prieiti prie archyvinių fondų, reikėjo įvairių leidimų. Tačiau labai susidomėjau šio krašto išnykusia kultūra. Ir šis kraštas pasidarė savas ir įdomus.

- Jūs abu su vyru - profesoriai, susieję gyvenimą su muzika. Ar šeimoje yra sekančių jūsų pėdomis?

- Dukra Miglė - pianistė. Šiuo metu augina mažąjį Juozuką, o jos sūnus Matas - muzikalus bei mėgsta piešti, lanko Klaipėdos jaunimo centro dailės studiją "Varsa". Jo piešinys yra kalendoriuje, kuris iliustruotas dvylikos "Varsos" studijos mažųjų dailininkų piešiniais. Sūnus Ugnius - neurochirurgas ir gyvena Vilniuje. Tačiau jo dukra dešimtmetė Ieva dainuoja, groja. Tad jei šeimoje ir nepadaugės asmenų, kurių profesija būtų susijusi su muzika, menui abejingų, manau, nebus.

- Ar jums yra tekę dainuoti garsiajame vyro vadovaujamame Klaipėdos chore bei su dainininkais važiuoti į užsienį?

- Nedainavau, bet esu daugybę kartų buvusi choro koncertų vedėja. Kazys kviečia kartu važiuoti su choru į konkursus ir koncerus užsienyje, bet atsisakau - todėl, kad kelionėse daug įtampos. Juk vyras ne tik dirigentas, ant jo pečių ir visi kolektyvo vadovo rūpesčiai.

- Tačiau visiškai kelionių neatsisakote?

- Praėjusį rudenį keliavome dviese - su dvylikamečiu anūku Matu lankėmės Paryžiuje, Amsterdame. Matas - puikus kelionės draugas. Be to, kelionė suteikė galimybę aplankyti ne vieno kompozitoriaus namą-muziejų. Viena yra skaityti apie kompozitoriaus gyvenimą, kita - pačiai pastovėti, pavyzdžiui, prie namo, kuriame gyveno Šopenas su Žorž Sand, o Versalyje pajausti tų laikų muzikos dvasią. Visa tai padeda vaizdžiau pasakoti studentams apie kūrėjų muziką, jų asmenybes.

- Nors jūsų vyras šiandien - Vilniuje, bet grįžęs turbūt pateiks jubiliejinę staigmeną?

- Niekada nepavyksta sužinoti iš anksto, kuo pradžiugins, net pasitelkus gudrumą, tačiau turiu prisipažinti, kad vyras mėgsta dovanoti sidabrinius papuošalus. Visos jo dovanos man - mielos. Turiu ir anūko Mato sukurtą žiedelį. Jis iš vario. Man malonu mūvėti žiedelį per šeimos šventes.

- Ar jūsų šeimoje yra švenčių tradicijų?

- Anksčiau vaikai ir vyras sveikindavo dainuodami tribalse. Dažnai per gimtadienius išvažiuodavome tai į Šventąją, tai į Anykščius. Dabar anūkai per gimtadienius dovanoja piešinius su savo tekstais, skambina pianinu.

- Profesore, prisipažinote, kad jūsų yda - daug dirbti. Bet atokvėpių būna. Ką labiausiai mėgstate veikti poilsio metu?

- Mes turime sodą prie Eketės piliakalnio. Šią poilsio vietą vadinu "žolės sodu". Mat čia - tik žolė, berželis, eglė, tujos, kaimiškas gėlių darželis... Čia tokia palaiminga ramybė. Sode gera skaityti. Džiaugiuosi, kai vyras ištempia prie jūros. Anksčiau mėgau megzti. Dabar nebeimu į rankas virbalų.

- Kokios knygos labiausiai prie širdies?

- Patinka knygos apie įžymius žmones. Dabar iš naujo skaitinėju Anri Periušo knygas apie dailininkų gyvenimus. Tai praverčia dėstant romantizmą. Tuomet neapsieisi ir be dailininkų Mone, Dega ir kitų. Mielai paskaitau ir detektyvų su intriga, poelgių motyvais. Patinka rusų rašytojos Daškovos kūriniai. Detektyvai - geriau nei televizorius.

- Ko nemėgstate labiausiai?

- Kančia būti minioje masinių švenčių metu.

- Ar turite svajonę, kurią labai norėtųsi įgyvendinti?

- Labai norėčiau nukeliauti į Indiją. Tik turiu mažai vilties, jog teks savo akimis pamatyti šį kraštą.

- Kokia buvo paskutinė maloni žinia?

- Tai buvo Miuncheno enciklopedijų leidyklos susidomėjimas mano įžymių žmonių biografine knyga apie Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikos veikėjus nuo XIV iki XX amžiaus vidurio. Taip pat ta pačia tema esu parengusi monografiją.

- Dėkoju už pokalbį ir linkiu jubiliejaus proga kūrybinių vilčių bei svajonių išsipildymo.