Bronė Švitrienė: "Aš ne iš tų vadovų, kurie nuolaidžiautų"

Žvaigždžių diena mums labai ypatinga - tai tarsi visų praėjusių metų ataskaita. Dalyvauti tokiame renginyje yra aukštas įvertinimas, čia susirenka patys geriausi, gabiausi krepšinio žaidėjai, šou programoje taip pat dalyvaus patys geriausieji. Šiandien dalyvaus daugelio mėgstama klaipėdiečių grupė "Bavarija", NEBL šokėjos ir mes.

Gal savo merginų komandai jau turite pavadinimą?

Ne, pavadinimo niekaip nesugalvojame. Vadinamės paprastai - Klaipėdos universiteto ritminės gimnastikos šokėjos. Gal ir norėtųsi kokio trumpo žodžio, bet nelabai turime laiko galvoti. O juolab kad merginos - universiteto studentės, aš universiteto kūno kultūros dėstytoja, tai ir palikome pavadinimą, kuriame figūruoja mūsų aukštosios mokyklos pavadinimas.

Kurį laiką sklando kalbos, jog klaipėdietės šokėjos yra pačios geriausios ir gabiausios...

Tikrai negalima sakyti, kad pačios pačios... Mes turime labai rimtas konkurentes - tai NEBL šokėjų komanda iš Vilniaus. Mes kartu su jomis dalyvavome Šiaurės lygos finalinėse varžybose, tai vieni kalbėjo, jog mes geriau šokame, o kiti savo simpatijas atidavė mūsų konkurentėms.

Betgi klaipėdietės šokėjos dažniausiai kviečiamos į varžybas bei kitus renginius? Netgi krepšininkai mano, jog varžybos geriau sekasi, kai šoka jūsų vadovaujamos merginos.

Kad esame daug kur kviečiamos - tai tikrai negaliu neigti. Krepšinio varžybose esame savos ir tikrai laukiamos. Jau pažįstamos su žaidėjais, teisėjais, jaučiamės kaip vienoje šeimoje.

Krepšinio varžybos - tai didžiulis sirgalių triukšmas, prakaito kvapas. Juk susirinkusiesiems svarbiausia rezultatas. Ar merginoms nėra skaudu, kad tuo metu, kai jos šoka, tribūnose vyksta aršūs rezultatų aptarimai?..

Norėčiau pasakyti, jog beveik visose krepšinio varžybose tarp sirgalių sėdi aukšto rango pareigūnai ir kiti lietuviai, kurie susirenka ne keiktis ar alaus gerti. Merginų misija - pertraukėlių metu linksminti žiūrovus. Ir tai reikia daryti nepriklausomai, koks tuo metu yra rezultatas. Noriu pasakyti, jog būna įvairiausių situacijų: kartais iš tiesų publika ūžia dėl krepšininkų nesėkmių ir merginų šokiams mažai skiria dėmesio, ką jau kalbėti apie ovacijas, tada gali ir ant blakstienų stovėti - jokio dėmesio, tačiau yra buvę ir taip, kad liūdniausiu momentu žiūrovai kaip tik per tas kelias minutes atsipalaiduoja ir dėkoja šokėjoms už pasirodymą. Esame pastebėjusios, kad labiausiai publiką išjudina šokis pagal dainą: "Oi, palauk, palauk, sakydavo man mama..."

Šokėjos laukdamos savo pasirodymų sėdi šalia garsių krepšininkų. Ar nėra "susikukavusių" porų?

Mūsų santykiai su visais krepšininkais yra labai draugiški. Kai jiems gerai sekasi, sulaukiame ir padėkos žodžių. Bet rimtesnių santykių su krepšinio žaidėjais dar kol kas neužmezgė nė viena mergina.

Gal neleidžiate?

Kaip aš galėčiau neleisti, jos savarankiškos, suaugusios merginos.

Nebūna nesutarimų?

Visko pasitaiko. Aš ne iš tų vadovų, kurie nuolaidžiautų. Kartais merginos verkia, būna, kad neatlaiko įtampos, krūvių ir atsisveikina. Aš stengiuosi, kad tarp mūsų nebūtų intrigų, pavydo ar kitų blogų jausmų. Viską sakome atvirai, kartu priimame sprendimus. Man kartais būna keista, kad jos be manęs nevažiuoja į jokias varžybas. Nori, kad būčiau šalia. Aš jas myliu, gal dėl to, kad visą laiką gyvenu tarp vyrų. Šeimoje augo du sūnūs, net šuo - ir tas vyriškos giminės. Man smagu, kad ir merginos į mano šilumą atsiliepia šiltais jausmais. Ne kartą švenčių progomis esu išgirdusi: "Vadove, aš jus myliu".

Kaip atsitiko, kad jūsų šokėjos atsidūrė krepšinio aikštelėje?

Viskas prasidėjo nuo ritminės gimnastikos užsiėmimų. Laikui bėgant man norėjosi, kad gabiausios merginos pasirodytų renginiuose, o ne tik lavintų kūną. Iš pradžių galvojome, kad pakaks pasirodymų universiteto renginiuose. Bet jau per pirmąjį pasirodymą mus pastebėjo krepšinio komandos "Neptūnas" atstovai ir pakvietė šokti per varžybas. Ir netrukus mus pradėjo kviestis vis kitos komandos. Šiais metais šokome Eurolygos varžybose. Turime vilties dalyvauti ir geriausių Europos krepšinio komandų varžybose Barselonoje. Išsiuntėme komisijai vaizdajuostę su savo pasirodymais ir lauksime rezultatų. Rungsimės su dvidešimt keturiomis šokėjų komandomis.

Ponia Brone, kaip suprantu, jau daugelį metų šokėjų komandai atiduodate didžiulę laiko dalį, be to, dar dėstytojaujate. O kaip šeima?

Per maža pasakyti, kad mes su merginomis susitinkame kiekvieną dieną. Mes dažnai ir nakvojame kartu... Neseniai galvojome surašyti, kiek dienų per metus praleidome su savo artimaisiais ir kiek komandoje. Manome, kad su artimaisiais mažiau. Dar vienas toks pastebėjimas - kartą per savaitę dvi dienas nesimatėme, tai, atrodo, lyg vakuumas širdyje būtų atsivėręs. O sportas mane tikrai lydi visą gyvenimą. Norėčiau patarti bet kurio amžiaus moteriai sportuoti.

Kodėl būtina moteriai sportuoti?

Pasakysiu labai aiškiai: jūs galite pirkti brangiausius veido, kūno kremus, žymiausių dizainerių drabužius - neatrodysite taip, kaip sportuojanti moteris. Į nuolat besirūpinančiomis savo kūnu žvilgsnius kreipia net gatvės praeiviai.

Kaip jums pavyko suderinti darbą ir sūnų auklėjimą?

Su Irmantu ir Osvaldu nuo pat mažens jaučiu dvasinį ryšį. Jie subrendo, užaugo, bet tas ryšys gal net sustiprėjo. Matau jų akis, girdžiu žodžius, ir žinau, kad aš jiems reikalinga.